Rytų Prūsija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S robotas Keičiama: la:Borussia Orientalis; smulkūs taisymai |
||
Eilutė 25:
[[1919]]–[[1921]] m. Rytų Prūsijos provincijos ribos buvo vėl pakeistos. Pagal [[Versalio taikos sutartis|Versalio taikos sutartį]] 1. Vokietija pripažino naujas sienas su [[Lenkija]], perduodama jai didžiąją Vakarų Prūsijos dalį, Aukštutinę Sileziją ir Poznanės sritį (87 str.), 2. Dėl pietinių Rytų Prūsijos apskričių politinės priklausomybės turėjo būti surengtas vietinių gyventojų plebiscitas (94, 96 str.), 3. Vokietija atsisakė šiaurinės Rytų Prūsijos dalies – Klaipėdos krašto, kuris turėjo būti perduotas administruoti [[Antantė]]s valstybėms (99 str.), 4. Vokietija atsisakė [[Gdanskas|Dancigo]] srities, kur turėjo būti įkurtas laisvasis, [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] prižiūrimas, miestas (100, 102 str.). Įgyvendinant sutartį:
* Rytprūsių dalis į šiaurę nuo [[Nemunas|Nemuno]] buvo atskirta nuo Vokietijos. Šioje teritorijoje, įvardintoje [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštu]], [[1920]] m. [[vasario 15]] d. buvo paskelbta apie prancūzų administravimo [[Antantė]]s vardu pradžią;
* Remiantis Lenkijos teritorinėmis pretenzijomis, [[1920]] m. [[birželio 11]] d. pietinėse Rytų Prūsijos apskrityse buvo surengti plebiscitai, siekiant išsiaiškinti, kuriai valstybei nori priklausyti jų gyventojai. Plebiscitai buvo palankūs Vokietijai;
* [[1920]] m. [[lapkričio 9]] d. Dancigas buvo paskelbtas laisvuoju miestu;
* [[1921]] m. buvo išvesta nauja siena su Lenkija, suformuojant vadinamąjį „Lenkijos koridorių“, geografiškai perskyrusį Vokietiją į dvi dalis ir atskyrusį Rytprūsius nuo likusios Vokietijos; iš Vakarų Prūsijos provincijos likučių prie Rytų Prūsijos buvo prijungta nedidelė Pavyslio teritorija, kuriai [[1922]] m. suteiktas Rytprūsių provincijos Vakarų Prūsijos apygardos statusas.
Pagal [[Josifas Stalinas|Stalino]] planą, įtvirtintą [[1945]] m. [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijoje]] po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių teritorija buvo padalinta. Šiaurinė jos dalis su reikšmingiausiu miestu Karaliaučiumi [[1946]] m. buvo įvardinta Kaliningrado sritimi ir įjungta į Rusijos Sovietų Federacinę Socialistinę Respubliką. Pietinė dalis atiteko Lenkijai. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]], [[1939]]–[[1945]] m. vėl priklaususio Vokietijai, likimas Potsdame net nebuvo svarstomas, kadangi kraštas buvo automatiškai grąžintas į [[Lietuvos TSR]] sudėtį. Per [[1944]]–[[1945]] m. evakuaciją iš Rytų Prūsijos į Vokietijos gilumą pasitraukė daugiau kaip 2 mln. gyventojų.
Eilutė 133:
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [http://laender.freepage.de/cgi-bin/feets/freepage_ext/339483x434877d/rewrite/ostpreussen/ostpreussen.htm Rytprūsių tinklalapis]
{{Commons|Category:East Prussia|no=T}}
Eilutė 158:
[[ja:東プロイセン]]
[[ko:동프로이센]]
[[la:Borussia
[[lv:Austrumprūsija]]
[[ms:Prusia Timur]]
| |||