09:02, 19 liepos 2010 versija taisyti Vpovilaitis (aptarimas \| indėlis) Piktnaudžiavimo filtrų redaktoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo 105 339 keitimai S Vikiteka parametro įtraukimas using AWB ← Prieš tai darytas keitimas		10:40, 3 lapkričio 2010 versija taisyti anuliuoti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas šaltinis Kitas pakeitimas →
Eilutė 13: \| Vikiteka = Category:Lielupe }} '''Lielupė''' ({{lv\|Lielupe}}) - antra pagal dydį [[Latvija\|Latvijos]] upė (po [[Dauguva\|Dauguvos]]). Ji prasideda prie [[Bauskė]]s, kur susilieja iš Lietuvos atitekančios [[Nemunėlis]] ir [[Mūša]]. Teka į šiaurės vakarus Vidurio Latvijos žemuma. Pačiame žemupyje pasuka į šiaurės rytus ir vingiuoja palei Rygos įlankos krantą. Senovėje Lielupė įtekėdavo į Dauguvą, bet [[1697]] m. ji per kopas prasiveržė į jūrą prie Buolderajos. Yra išlikusi [[senvagė]]. == Geografija == Lielupė yra 119 km ilgio, turi 250 intakų, didžiausi: Garuozė, [[Iecava]], [[Babytės ežeras\|Babytės ežero]] protaka Spuniupė (dešinieji); Kaucytė, [[Yslykis]], [[Švitinys]], [[Šešėvė]], [[Virčiuvis]], [[Platonis]], [[Švėtė]] (kairieji). Gylis aukštupyje – apie 1 m, žemiau [[Jelgava\|Jelgavos]] – 8–12 m, žemupyje – 15–20 m. Vidutinis Lielupės debitas 106 m³/s, maksimalus - 1380 m³/s, minimalus - 10,6 m³/s. Metinis vandens nuotėkis 3,54 km³. Upės nuolydis labai mažas, vaga plati. Pavasario poplūdžio metu smarkiai ištvinsta, taip pat patvinsta ir po vasaros liūčių. Lielupė prasideda prie [[Bauskė]]s, kur susilieja iš Lietuvos atitekančios [[Nemunėlis]] ir [[Mūša]]. Teka į šiaurės vakarus [[Vidurio Latvijos žemuma]] pro [[Jelgava\|Jelgavą]], žemupyje – [[Pajūrio žemuma]]. Pačiame žemupyje priartėjusi prie pajūrio [[kopa\|kopų]] gūbrio pasuka į šiaurės rytus ir 30 km vingiuoja palei [[Rygos įlanka\|Rygos įlankos]] krantą. Žemiau [[Jūrmala\|Jūrmalos]] Lielupė šakojasi į dvi šakas: viena įteka į Rygos įlanką, kita (Bulupė) – į Dauguvą. Senovėje Lielupė įtekėdavo į Dauguvą, bet [[1697]] m., susikimšus ledams, ji per kopas prasiveržė į jūrą prie [[Buolderaja\|Buolderajos]]. [[1755]] m. susiformavo dabartinis įtekėjimas į jūrą. == Hidrologija == Lielupė yra 119 km ilgio. Vagos plotis iki Jelgavos 75–120 m, nuo Jelgavos iki žiočių 120–190 m, gylis atitinkamai 0,7–4 m. ir 2–7 m. Vidutinis nuolydis 0,06 m/km. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Vidutinis [[debitas]] 106 m³/s, maksimalus - 1380 m³/s, minimalus - 10,6 m³/s. Debitas žemiau Bauskės: vidutinis 57,3, maksimalus 2430 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 114 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: žemiau Bauskės vidutinė 3,6, didžiausia 6,1; ties Jelgava vidutinė 2,9, didžiausia 4,5 m; ties Jūrmala vidutinė 1,8, didžiausia 2,9 m. Metinis vandens nuotėkis 3,54 km³. Upės nuolydis labai mažas, vaga plati. Pavasario poplūdžio metu smarkiai ištvinsta, taip pat patvinsta ir po vasaros liūčių. Nuo Jelgavos iki Rygos laivuojama. Prie Jūrmalos upė naudojama vandens sportui. {{šaltinis\|{{VLE\|XIII\|135\|Algirdas Rainys\|Lielupė}}}} Turi 250 intakų, didžiausi: [[Garuoza]], [[Iecava]], [[Babytės ežeras\|Babytės ežero]] protaka Spuniupė (dešinieji); Kaucytė, [[Yslykis]], [[Švitinys]], [[Šešėvė]], [[Virčiuvis]], [[Platonis]], [[Švėtė]], [[Džūkstė]] (kairieji). Pagrindinės gyvenvietės prie Lielupės: [[Bauskė]], [[Mežuotnė]], Emburgas, Anė, [[Jelgava]], Valgundė, [[Kalnciemas]], Gatciemas, [[Jūrmala]]. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos ==

Lielupė: Skirtumas tarp puslapio versijų