Pompėjai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Pompeii-couple.jpg|thumb|200px|Portretas ant PompėjuosePompėjoje esančio namo sienos]]

[[Vaizdas:Herkulaneischer Meister 002.jpg|thumb|right|200px|Romėnų moters iš PompėjųPompėjos portretas (c. 50 CE)]]

[[Vaizdas:Pompeji getöteter Hund.jpg|Šuns, žuvusio per 79 m. [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] išsiveržimą, gipsinė kopija. Archeologai mano, kad šuo buvo pririštas lauke šalia PompėjųPompėjos velėjo Vesonijaus Primo namų.|thumb|right|200px]]

[[Vaizdas:Pompeii the last day 1.jpg|thumb|200px|right|Kompiuteriu sukurtas [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] išsiveržimo, 79 m. palaidojusio PompėjusPompėją, vaizdas (iš [[BBC]] ''[[Pompeii: The Last Day]]''). [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] [[Šventykla|šventyklos]] priešais [[Forumas|forumą]] ir [[Apolonas|Apolono]] šventyklos už portiko kairėje vaizdas nėra tikslus. Be to, paplitusi nuomonė, kad šios šventyklos buvo sugriautos dar 62 m. žemės drebėjimo metu ir nebuvo atstatytos iki 79 m. išsiveržimo]]

[[Vaizdas:Circumvesuvianapompeii.JPG|thumb|right|Geležinkelis PompėjuosePompėjoje (''Circumvesuviana'' sustojimas)]]

'''PompėjaiPompėja''' (arba ''Pompeii'', taip pat vad. 'Pompėjai''Pompėja'''; {{la|Pompeii}}) - istorinis miestas senovės [[Italija|Italijoje]]. PompėjaiPompėja stūksojo netoli [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] ugnikalnio, greta dabartinio [[Neapolis|Neapolio]] miesto. Apie 79 m. ugnikalnis išsiveržė ir visiškai sunaikino miestą.

PompėjaiPompėja buvo užmirštiužmiršta iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] Naujaisiais laikais žmonės po 8 m pelenų sluoksniu atrado palaidotą miestą. PompėjaiPompėja atskleidė kaip gyveno [[Senovės Roma|Senovės Romos]] žmonės. Atrasta daugybė namų, dažnai išpuoštų tapyba ir skulptūromis. Ant sienų dar išliko piešinių ir užrašų.

79 metais po Kristaus gimimo (prieš 1930 metų) [[rugpjūčio 20]] d. įvyko žymiausias, iš visų rašytinėje istorijoje užfiksuotų, vulkano išsiveržimas. Vezuvijaus kalnas (Mount Vesuvius), esantis netoli Neapolio (Naples) miesto, šiuo metu priklausančio Italijai, sprogo efektingu būdu, išmesdamas į atmosferą, į 12 mylių (1 mylia - 1.6 km) aukštį debesis dulkių, pelenų bei uolienų, uždengusių saulę. Kiek vėliau, tą patį vakarą, prasidėjo dar baisesni išsiveržimai. Atėjus rytui, Pompėjų (Pompeii)Pompėjos ir Herkulanėjaus (Herculaneum) miestai buvo užkloti vulkaninio purvo sluoksniu, be jokių gyvybės žymių. Du miestai taip palaidoti išbuvo po žemėmis 1700 metų, kol jų neaptiko archeologai. Paskutinius tris šimtmečius viso pasaulio žmonės stebisi tose apylinkėse aptiktais archeologiniais radiniais.

PompėjųPompėjos miesto koordinatės yra {{coord|40|45|00|N|14|29|10|E|}}, šalia netoli esančio modernausdabartinio PompėjųPompėjos priemiesčio. Senovėje miesto teritorija buvo netoli jūros kranto, bet šiandien ji yra pasistūmėjusi į krašto gilumą. PompėjaiPompėja yra apytiksliaiapie 8 km atstumu nuo Vezuvijaus kalno.

Gilesni archeologiniai kasinėjimai seniausiose PompėjųPompėjos vietose rodo, kad miestas nuo ugnikalnio išsiveržimų ir kitų seisminių įvykių buvo nukentėjęs dar prieš 79 m. Vezuvijaus išsiveržimą. Archeologai, ištyrinėję tris nuosėdų sluoksnius, esančius ant pamatinės uolienos po miestu, rado su nuosėdomis susimaišiusių gyvūnų kaulų ir augalų liekanų bei molinių šukių. Naudojant radioaktyvinį datavimo metodą nustatyta, kad seniausias sluoksnis yra iš VIII-VI a. pr. m. e., apytiksliai tuo metu, kai buvo įkurtas miestas. Aukščiau esantys nuosėdų sluoksniai nuo kitų sluoksnių yra atskirti grunto, datuojamo IV a. pr. m. e. ir II a. pr. m. e. Teigiama, kad susimaišiusių nuosėdų sluoksniai buvo sukurti didelių nuošliaužių, kurios buvo sukeltos ilgalaikių liūčių.

Apytiksliai VII-VI a. pr. m. e. miestą svarbioje sankryžoje tarp [[Kumai|Kumų]] ir [[Stabijai|Stabijų]] įkūrė [[oskai]], centrinės Italijos gyventojai. Tačiau dar prieš įkūrimą šia vieta kaip saugiu uostu naudojosi graikų ir finikiečių jūreiviai. Anot [[Strabonas|Strabono]], senovės graikų istoriko, geografo ir filosofo, PompėjusPompėją [[VI amžius|VI a.]] pr. m. e. buvo užėmę [[etruskai]]. Šiuolaikiniai tyrinėjimai jo teiginį patvirtino. Tarp 525 m. pr. m. e. ir 474 m. pr. m. e. PompėjusPompėją pirmą kartą užėmė graikų kolonija Kūmai, sudarę sąjungą su [[Sirakūzai]]s.

V a. pr. m. e. PompėjusPompėją (kaip ir kitus miestus [[Kampanija|Kampanijos]] regione) užėmė [[samnitai]]. Po karų su samnitais (IV a. pr. m. e.) PompėjaiPompėja buvo priversti priimti Romos ''socium'' statusą, tačiau, nepaisant to, įgavo lingvistinę bei administracinę nepriklausomybę. IV a. pr. m. e. miestas buvo sustiprintas. Antrojo Punų karo metu miestas išliko lojalus Romai.

PompėjaiPompėja dalyvavo Kampanijos miestų inicijuotame kare prieš Romą, bet 89 m. pr. m. e. buvo apgulti [[Lucijus Kornelijus Sula|Sulos]], o 80 m. pr. m. e. priversti pasiduoti. Daugelis Sulos veteranų buvo apdovanoti žemės lopinėliais, o prieš Romą nusiteikę ir tai aiškiai rodę gyventojai išvyti iš namų. PompėjaiPompėja tapo Romos kolonija, vadinama ''Colonia Cornelia Veneria Pompeianorum''. Miestas tapo svarbiu prekybos centru, nes būtent čia buvo atplukdomi maisto produktai ir įvairios prekės, po to Apijaus keliu gabenamos į Romą bei šiaurės Italiją. Žemės ūkis, aliejus ir vynas taip pat vaidino svarbų vaidmenį.

AtkastiAtkasta PompėjaiPompėja daug ką atskleidžia apie mieste vyravusį gyvenimą I a. po Kristaus. [[Forumas]], [[Pirtis|pirtys]], daugybė namų ir keletas tokių užmiesčio vilų kaip [[Villa of the Mysteries|Misterijų vila]] yra stebėtinai gerai išsilaikę.

PompėjaiPompėja buvo gyvybingas miestas. Apie tai byloja literatūroje plačiai aprašytos kasdienio gyvenimo smulkmenos ir archeologiniai radiniai. Pavyzdžiui, užrašas ''Salve, lucru'' ant vieno iš garsesnių PompėjųPompėjos namų (Siriko) grindų byloja apie prekybos bendrovę, kurios savininkai buvo du partneriai, Sirikas ir Numianas (pastarasis vardas gali būti slapyvardis, mat ''nummus'' reiškia moneta, pinigas). Kituose namuose randamos detalės byloja apie šeimininkų profesijas ar pragyvenimo būdą, pvz., skalbėjai (''[[Fullo]]nes''). Rastos vyno statinės su ''Vesuvinum'' neabejotinai yra seniausio žodžių žaismo prekyboje pavyzdys (sujungus Vesuvius ir lot. vinum). 89 m. pr. m. e., po paskutinės romėnų karvedžio [[Lucijus Kornelijus Sula|Sulos]] okupacijos, PompėjaiPompėja buvo galutinai aneksuotianeksuota [[Romos respublika|Romos respublikos]]. Šiuo laikotarpiu buvo itin vystoma miesto infrastruktūra, daugelis pastatų - iš [[Augustas|Augusto]] valdymo laikotarpio. Svarbu paminėti ir [[Amfiteatras|amfiteatrą]], [[Palestra|palestrą]] su centre buvusiu baseinu bei [[Akvedukas|akveduką]], tiekusį vandenį net 25 [[Fontanas|fontanams]], viešosioms [[Pirtis|pirtims]] ir daugybei privačių namų ([[domus]]).

Puikiai išsilaikusios [[Freska|freskos]] į dienos šviesą iškelia kasdienį PompėjųPompėjos gyvenimą, kartu praplėsdamos [[Antika|Antikos]] meno istorijos ribas, nes, remiantis mieste rastais sieninės tapybos pavyzdžiais, buvo įvestas nauji [[Pompeian Styles|PompėjųPompėjos stiliai]] (pirmasis, antrasis, trečiasis stiliai). Daugybė erotinių PompėjuosePompėjoje rastų freskų byloja apie tai, kad kai kurie kultūros aspektai buvo itin susiję su [[erotika]], pavyzdžiui, falo garbinimas. Dalis jų buvo nuimtos ir dar neseniai laikomos slaptoje Neapolio universiteto kolekcijoje.

Ugnikalnio išsiveržimo metu 79 m. mieste, manoma, gyveno apie 20 000 žmonių - PompėjųPompėjos ir aplinkinių vietų populiacija buvo itin išaugusi dėl romėnų pomėgio kurti užmiesčio vilas, skirtas poilsiui. Tai vienintelis antikinis miestas, kurio tuometinė topografinė struktūra šiandien yra tiksliai žinoma. Tiesios, tarsi grotelėmis išdėstytos gatvės su abiejose pusėse buvusiais gyvenamaisiais namais ir parduotuvėlėmis atspindi romėnų miestų planavimo tradiciją. Be to, iki šiol aiškiai matyti pagrindinių gatvių [[decumanus]] ir [[cardo]] linijos.

PompėjųPompėjos srityje nestiprūs [[Žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]] yra įprasti jau nuo seno, tačiau 62 m. vasario 5 d. žemę sudrebino stiprūs požeminei smūgiai, padarę didelios žalos netoli įlankos ir ypatingai PompėjųPompėjos miestui. Manoma, kad žemės drebėjimas pasiekė 7,5 Richterio skalės balus. Ta diena miesto gyventojams buvo labai svarbi, kadangi buvo švenčiama [[Augustas|Augusto]] kaip "Tautos tėvo" sukaktuvės ir miestą saugojusių dvasių pagerbimo šventė. Po žemės drebėjimo įsivyravo chaosas. Gaisrai, sukelti dėl drebėjimo ant žemės nukritusių žibalinių lempų, sustiprino žmones apėmusią paniką. Šalia buvę Herkulanėjaus ir Nukerijos miestai taip pat buvo paveikti. Buvo sugriautos šventyklos, gyvenamieji namai, tiltai ir keliai. Manona, kad beveik visi tuometiniai miesto pastatai buvo vienaip ar kitaip paveikti. Po žemės drebėjimo mieste, kurio išsigelbėjusius gyventojus vargino vagystės ir badas, įsivyravo [[anarchija]]. Nepaisant to, kad nuo 62 m. iki 79 m. buvo atliekami rekonstrukciniai darbai, ugnikalnio išsiveržimo dieną miestas dar nebuvo galutinai atsigavęs po patirtos nelaimės. Nėra duomenų apie tai, kiek tiksliai žmonių paliko PompėjusPompėją po 62 m. žemės drebėjimo, tačiau žinoma, kad norinčių palikti nuniokotą vietą ir iškeliavusių į kitus [[Romos imperija|Romos imperijos]] miestus skaičius buvo didelis. Norintys atstatyti gimtąjį miestą ir stengtis jame vėl susikurti gyvenimą pradėjo ilgą PompėjųPompėjos gaivinimo procesą.

I a. PompėjaiPompėja buvo vienas iš daugelio miestų, išsidėsčiusių [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] papėdėje. Sritis pasižymėjo didele populiacija, kuri nuolat augo, nes regionas garsėjo ypatingu derlingumu. Daugelis kaimyninių PompėjųPompėjos bendruomenių taip pat nukentėjo nuo 79 m. išsiveržimo; labiausiai [[Herkulanėjus]]. Atstiktinai tai buvo diena po ''Vulcanalia'' šventės, skirtos [[Senovės Roma|romėnų]] ugnies dievui [[Vulkanas (mitologija)|Vulkanui]].

PompėjaiPompėja ir juose buvę žmonės buvo palaidoti po 12 skirtingų nuosėdų sluoksnių. [[Plinijus Jaunesnysis]], gyvenęs [[Neapolis|Neapolio]] įlankoje buvusiame Misenum miestelyje, pirmąjį atsiliepimą apie ugnikalnio išsiveržimą parašė praėjus 25 m. nuo įvykio, kurio atsiminimas buvo stipriai įsirėžęs jam į atmintį dėl patirtos psichologinės traumos, žuvus dėdei [[Plinijus Vyresnysis|Plinijui Vyresniajam]], su kuriuo jis palaikė artimus ryšius.

Vezuvijaus išsiveržimas buvo užregistruotas tuometinių istorikų ir dabar, remiantis Plinijaus laišku, yra visuotinai priimtas faktas, kad išsiveržimas prasidėjo 79 m. rugpjūčio 24 d. Nepaisant to, archeologiniai PompėjųPompėjos kasinėjimai rodo, kad miestas galėjo būti palaidotas 2 mėnesiais vėliau ir tai gali būti paremta kita to paties laiško versija. Žmonės, rasti palaidoti pelenuosi, buvo su šiltesniais drabužiais nei tie, kurie, manoma, buvo vilkimi rugpjūčio mėnesį. Be to, parduotuvėse rasti švieži vaisiai ir daržovės buvo būdingi spalio mėnesiui, tuo tarpu vaisiai ir daržovės, priskiriami rugpjūčiui, jau buvo sudžiovinti arba konservuoti, o vyno fermentavimo statinės hermetiškai uždarytos (tai dažniausiai buvo daroma spalio mėn. pabaigoje). Pelenuose palaidotos moters piniginėje buvo rastos monetos, tarp kurių buvo memorialinė moneta, iškalta rugsėjo mėn. pabaigoje. Iki šiol nėra tikslios teorijos, kodėl egzistuoja tokie aiškūs ugnikalnio išsiveržimo datavimo neatitikimai.

== PompėjaiPompėja šiandien ==

PompėjaiPompėja yra populiarus turistų traukos centras jau 250 metų. Buvo pritraukta beveik 2.,6 milijono turistų per 2008 metus ir šiandien miestas yra viena populiariausių lankomų vietų Italijoje. PompėjaiPompėja priklauso Nacionaliniam Vezuvijaus kalno parkui ir nuo 1997 m. priklauso [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašui]].

PompėjaiPompėja yra tarsi varomoji jėga dabartinio šalia įsikūrusio PompėjųPompėjos miesto ekonomikai, nes daugybė gyventojų dirba turizmo ar paslaugų sferose.