David Hume: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 58:
Hjumas [[N.Phillipsono]] ([[1989]]) buvo laikomas [[Vitgenšteino]] (''Wittgensteinian'') revoliucijos šalininku. Kaip argumentą N.Phillipsonas pateikė Hjumo teiginį, kad matematika ir logika yra susijusios sistemos, užmaskuotos tautologijos, ir neturi jokio sąryšio su pasaulio patirtimi.
[[A.D.Ayeras]] (''Alfred Jules Ayer'') ([[1936]]), pristatydamas savo loginio pozityvizmo klasikinę ekspoziciją, tvirtino: „Požiūriai, kurie iškeliami šiame traktate yra išvesti iš [[Berklio]] (''Berkeley'') ir Hjumo empirizmo loginio rezultato.
Hjumo Indukcinė Problema taip pat turėjo esminės reikšmės [[Karlo Popperio]] (''Karl Popper'') filosofijai. Savo autobiografijoje, „Begalinis ieškojimas“, Popperis rašė: „Žinios.....yra objektyvios; ir jos yra hipotetinės .Šiuo požiūriu man pavyko suformuluoti Hjumo indukcijos problemą“. Ši įžvalga davė rezultatų Popperio pagrindiniam darbui „Mokslinio atradimo logika“. Savo „Spėjimuose ir paneigimuose“jis rašė: „Aš ištyriau indukcijos problemą per Hjumą. Aš jaučiau
Pasak [[Šopenhaueris|Šopenhauerio]] (''Schopenhauer'')„galima kur kas daugiau pasimokyti iš kiekvieno Deivido Hjumo parašyto puslapio nei iš [[Hegelio]] (Hegel), [[Herbarto]] (''Herbart'') ir [[Schleiermacherio]] (''Schleiermacher'') parašytų filosofinių darbų drauge sudėjus.
Eilutė 66:
Kaip istorikas išleido savo metu neblogai įvertintą [[Anglija|Anglijos]] istoriją.
[[1733]]-[[1736]] būdamas Prancūzijoje parašė pagrindinį savo veikalą
* „Traktatas apie žmogaus prigimtį“ (''A Treatise of Human Nature'')
Šiek tiek daugiau dėmesio susilaukė
* „Žmogaus proto tyrinėjimas“ (''An Enquiry Concerning Human Understanding''),įrašė jo vardą į filosofijos istoriją greta didžiausių pažinimo teoretikų, pirmąsyk išleistas [[Londonas|Londone]] [[1748]] m. pavadinimu „Filosofiniai esė apie žmogaus protą“ (''Philosophical Essays Concerning Human Understanding'').Šioje knygoje D. Hjumas pažinimo procesą tyrinėjo vadovaudamasis agnosticizmu ir fenomenalizmu, apmąstydamas savo pirmtakų [[Džono Loko]] ir ]]Džordžo Berklio]] pažinimo koncepcijas.Tai „Traktato apie žmogaus prigimtį“ pirmosios dalies perrašytas ir papildytas variantas (autoriaus nuomone, daugiausia nuo jos skiriasi stiliumi).
Eilutė 75:
Tai „Traktato apie žmogaus prigimtį“ trečiosios dalies perrašytas variantas.
* „Natūralioji religijos istorija“ (''The natural history of religon''), parašyta [[1755]]m.
* „Anglijos istorija nuo [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] invazijos iki
* „Dialogai apie natūraliąją religiją“ (''Dialogues Concerning Natural Religion''), tai paskutinis D. Hjumo kūrinys, parašytas [[1776]]m., tačiau išleistas jau po jo mirties [[1779]] m.
Eilutė 90:
* [http://plato.stanford.edu/entries/hume/ Straipsnis Stanfordo filosofijos enciklopedijoje (anglų kalba)]
* [http://www.iep.utm.edu/h/humelife.htm Penki straipsniai „Interneto filosofijos enciklopedijoje“ (anglų kalba)]
* [http://www.iep.utm.edu/humelife/ Apie D.Hume gyvenimą (
* [http://homepage.newschool.edu/het//profiles/hume.htm David Hume darbų sąrašas su nuorodomis į juos (anglų kalba)]
* [http://socserv2.socsci.mcmaster.ca/~econ/ugcm/3ll3/hume/humelife David Hume autobiografija (anglų kalba)]
* [http://www.iep.utm.edu/humelife/ Apie D.Hume gyvenimą (
{{wikiquote}}
| |||