Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
==Istorija==
[[1789]] m. (vyskupo [[Motiejus Valančius|M. Valančiaus]] duomenimis – [[1778]] m.<ref>Motiejus Valančius. Raštai, t. 2. Vilnius, 1972, p. 205, 171.</ref>) [[Jokūbavo dvaras|Jokūbavo dvaro]] įkūrėjas [[Jokūbas Ignotas Nagurskis]] pastatė medinę bažnytėlę ([[koplyčia|koplyčią]]),
[[1830]] m. kunigas kanauninkas [[Stanislovas Čerskis]] rašė, kad Jokūbavo bažnytėlė ir kunigo gyvenamasis namas jau pasenę, neremontuojami, o bažnyčios ir kunigo išlaikymui skiriamos lėšos yra labai negausios<ref>Czerski Stanislaw. Opis Żmudzkiey dyecezyi. Wilno 1830, str. 26.</ref>. [[Kretingos parapija|Kretingos parapijos]] klebono ir [[pranciškonai|bernardinų]] vienuolyno gvardijono tėvo [[Feliksas Rimkevičius|Felikso Rimkevičiaus]] prašymu vietoje baigiančios sunykti bažnytėlės Jokūbavo dvarininkas [[Konstantinas Parčevskis (1834)|Konstantinas Parčevskis]] [[1864]] m. pastatė naują bažnyčią, kuri buvo konsekruota [[Marija (Jėzaus motina)|Švč. Mergelės Marijos]] titulu<ref>Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius, f. 39, b. 116, l. 7; Marijos Dymšaitės-Ogden laiškas Nr. 1, p. 2 ir Nr. 2, p. 1. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas.</ref>.
[[XX a.]] 3-4 dešimtmetyje prie Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios veikė negausi [[tretininkai|tretininkų]] kongregacija, [[pavasarininkai|katalikiško jaunimo sąjungos “Pavasaris”]], [[lietuvių katalikų blaivybės draugija|Blaivybės draugijos]] ir [[lietuvių katalikų blaivybės draugija|vaikų Angelo Sargo sąjungos]] kuopos. Pavasarininkai susibūrė [[1930]] m.<ref>Žemaičių prietelius. [[1931]], spalio 1, p. 6.</ref>, o Angelo Sargo vaikų organizacija buvo įkurta [[1928]] m.<ref>Sargyba. [[1929]], Nr. 5, p. 171.</ref>. Blaivybės draugijos kuopa ruošė antialkoholinius renginius ir propagavo blaivybę.
[[1945]] m. sausio mėn. baigiantis [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] bažnyčia sudegė. Jokūbavo gyventojai teisę atstatyti bažnyčią išsikovojo tik prasidėjus Atgimijui. Jos atstatymo projektą parengė kretingiškis architektas [[Edmundas Giedrimas]]<ref>Kaunaitė T. Jokūbave bus bažnyčia. – Švyturys (Kretinga). [[1991]], kovo 30.</ref>. [[1991]] m. [[gegužės 15]] d. [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupas]] [[Antanas Vaičius]] pašventino pamatus<ref>Genovaitė Paulikaitė. Pašventinti bažnyčios pamatai. – Švyturys (Kretinga). [[1991]], gegužės 22.</ref>, ant kurių [[1991]]-[[1996]] m. buvo pastatyta nauja bažnyčia. Ji tinkuoto mūro, vienbokštė, vienanavė.
Šventorių juosia atnaujinta tinkuoto mūro tvora, kurioje priešais bažnyčią įrengti metaliniai, ažūriniai vartai. Priešais bažnyčią dešinėje pusėje stovi [[1991]] m. pastatytas [[kryžius]] Telšių vyskupo A. Vaičiaus apsilankymui atminti, o priešingoje tako pusėje – kryžius Jokūbave [[1948]] m. žuvusiems [[Lietuvos partizanai|partizanams]] atminti. Už bažnyčios pastatyta baublinė [[koplytėlė]] ir 2 kryžiai.
<gallery>
Vaizdas:Jokubavas sventorius kryzius Vaiciaus 2006.jpg|Kryžius Telšių vyskupo A. Vaičiaus 1991 m. vizitui atminti
Vaizdas:Jokubavas kryzius partizanu 2006.jpg|Kryžius 1948 m. Jokūbave žuvusiems partizanams atminti (skulpt. V. Vaičiūnas)
Vaizdas:Jokubavas sventorius kryziai koplytele 20060917.jpg|Koplytėlė ir kryžiai bažnyčios šventoriuje
</gallery>
==Šaltiniai==
| |||