Veido kaulai: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲'''Nosikaulis''' [http://www.bartleby.com/107/37.html] - porinė į apačią platėjanti plokštelė, viršutiniu kraštu suaugusi su kaktikauliu ir įeinanti į nosies stogo priekinę dalį, o laisvu apatiniu kraštu iš viršaus ribojanti kriaušinę atvarą. Šoniniais kraštais nosikauliai sudaro siūles su viršutinių žandikaulių kaktinėmis ataugomis, o vidiniais susijungia tarpusavyje. Išilgai vidinio paviršiaus leidžiasi išilginė akytkaulinė vaga, ''sulcus ethmoidalis'', bendravardžiam nervui, kuris išeina į kaulo viršutinį paviršių per nosinę angą, ''foramen nasale''. Nosikaulis turi vieną kaulėjimo centrą, kuris atsiranda kremzlinę nosies kapsulę supančiame jungiamajame audinyje gemalo plėtros trečio mėnesio pradžioje.

▲'''Viršutinis žandikaulis''' [http://www.bartleby.com/107/38.html] yra porinis tuščiaviduris kaulas, sudarantis vidurinės veido dalies rėmus ir dalyvaujantis formuojant daugelio veido ertmių - nosies, burnos, akiduobių - sienas. Į jį įsikalę viršutiniai dantys. kaulas primena netaisyklingą kubą, nuo kurio į visas puses nutįsta įvairiaformės ataugos. Centrinė dalis - tuščiaviduris viršutinio žandikaulio kūnas, ''corpus maxillae'', o keturios ataugos vadinamos pagal funkciją ar tai, su kuo jungiasi. Į viršų kyšo kaktinė atauga, ''processus frontalis'', į šoną, link skruostikaulio - ''processus zygomaticus'', į vidų, į gomurį, nutįsta plati plokštelės pavidalo gomurinė atauga, ''processus palatinus'', į apačią puslankiu leidžiasi storokas puslankis dantims įsikalti - dantinė atauga, ''processus alveolaris''.

▲'''Ašarikaulis''' [http://www.bartleby.com/107/39.html], plona maža porinė plokštelė, įeina į akiduobės medialinę sieną ir skiria akiduobę nuo nosies ertmės. Į akiduobę atsigręžusiame paviršiuje yra vertikali užpakalinė ašarinė skiauterė, ''crista lacrimalis posterior'', kuri su viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos priekine ašarine skiautere, ''crista lacrimalis anterior'', apriboja ašarų maišo duobę, ''fossa sacci lacrimalis''.

▲'''Skruostikaulis''' [http://www.bartleby.com/107/40.html] yra porinis plokščiasis kaulas, esantis veido šone, įeinantis į akiduobės šoninę sieną ir smilkininę duobę, su smilkinkaulio skruostine atauga sudarantis skruosto lanką, ''arcus zygomaticus''. Kaulas netaisyklingo rombo pavidalo, turi tris paviršius: į šoną ir priekį atsikreipęs šoninis paviršius, ''facies lateralis'', į akiduobę - akiduobinis paviršius, ''facies orbitalis'', atgal ir į vidų - smilkininis paviršius, ''facies temporalis''. Viršutinis kampas, arba kaktinė atauga, ''processus frontalis'', jungiasi su skruostine kaktikaulio atauga, o šoninis aštrus kampas nutįsta į smilkininę angą, ''processus temporalis'', susijungti su smilkinkaulio skruostine atauga.

▲Kaulas rutuliojasi iš vieno osifikacijos centro, kuris užsimezga jungiamojo audinio plėvėje apie aštuntą embriono raidos savaitę. Kartais skruostikaulis gali turėti vieną ar keletą siūlių.

▲[http://www.bartleby.com/107/41.html] Tai porinis plokščias kaulas, įeinantis į nosies ertmės šoninės sienos ir gomurio užpakalinę dalį. Kaulą sudaro prie viršutinio žandikaulio prisišliejusi stačioji plokštelė, ''lamina perpendicularis'', ir stačiu kampu į vidų, į gomurį, nukrypusi gulsčioji plokštelė, ''lamina horizontalis''. Į nosies ertmę atsigręžusiame stačiosios plokštelės nosiniame paviršiuje, ''facies nasalis'', yra dvi sagitaliai einančios skiauterės, bendravardžių viršutinio žandikaulio skiauterių analogai: apatinė - kriauklinė, ''crista conchalis'', viršutinė - akytkaulinė, ''crista ethmoidalis''. Prie viršutinio žandikaulio prigludusiu plokštelės žandikauliniu paviršiumi, ''facies maxillaris'', leidžiasi didžioji gomurio vaga, ''sulcus palatinus major''. Plokštelė viduje baigiasi dviem ataugom: priekinė, užpakalinė, mažesnė, pleištakaulinė, ''processus spehnoidalis'', liečiasi su pleištakaulio kūnu. Ataugas skiria pleištinė gomurio įlanka, ''incisura sphenopalatina''. Apatinis užpakalinis stačiosios plokštelės kampas nutįsta į piramidinę ataugą, ''processus pyramidalis''.

▲[http://www.bartleby.com/107/42.html] Tai atskiras porinis, į nosies ertmę išlinkęs kaulas, savo forma pakartojantis akytkaulio kriaukles. Jis turi tris neryškias ataugas, vadinamas pagal tai, su kokiu kaulu jungiasi. Didžiausia yra viršutinio žandikaulio atauga, ''processus maxillaris'', o ašarinė ir akytkaulinė ataugos, ''processus lacrimalis et processus ethmoidalis'', vos įžiūrimos. Apatinė nosies kriauklė kaulėja iš atskiro centro, kuris atsiranda nosies kremzlinėje kapsulėje tuo pačiu metu kaip ir akytkaulio osifikacijos centrai.

▲'''Noragas''' [http://www.bartleby.com/107/43.html], neporinis plokščiasis kaulas, sudaro užpakalinę nosies pertvaros dalį ir skiria nosines ryklės angas, ''chonae''. Plokštelė netaisyklingo keturkampio formos, jos viršutinis galas dviem norago sparnais, ''alae vomeris'', apima pleištakaulio kūno skiauterę, o apatinis galas, arba pleištinė norago dalis, ''pars cuneiformis vomeris'', įsiterpia tarp akytkaulio stačiosios plokštelės ir viršutinių žandikaulių gomurinių ataugų bei gomurikaulių gulsčiųjų plokštelių nosinės skiauterės, ''crista nasalis''. Kaulėja iš dviejų centrų, kurie susiformuoja nosies kremzlinės pertvaros užpakalinę pusę gaubiančioje jungiamojo audinio sankaupoje.

▲'''Apatinis žandikaulis''' [http://www.bartleby.com/107/44.html] - neporinis, vienintelis paslankus kaukolės kaulas, sudarantis apatinės veido dalies griaučius. Judėdamas jis dalyvauja kramtyme ir artikuliuotoje kalboje. Naujagimio kaulas esti porinis, tačiau veikiai smakro kremzlė sukaulėja ir dvi dalys suauga. Apatinio žandikaulio forma netaisyklinga; jis sudėtas iš pasagos pavidalo kūno, ''corpus mandibulae'', ir nuo pasagos užpakalinių galų kylančios porinės šakos, ''ramus mandibulae''.

▲Apatinio žandikaulio kūno, ''corpus mandibulae'', tvirtas ir storas pamatas, ''basis mandibulae'', paremia aukščiau esančią dantinę dalį, ''pars alveolaris''. Pamato priekyje smakre išsidėsto trys išaugos: neporinis smakro kyšulys, ''protuberantia mentalis'', o nuo jo žemiau ir į šoną - porinis smakro gumburėlis, ''tuberculum mentale''. Dar labiau į šoną, į viršų ir atgal žiojėja viena, kartais dviguba, porinė smakro anga, ''foramen mentale'', nuo jos įstrižai aukštyn, į žandikaulio šaką, kyla įstrižoji linija, ''linea obliqua''. Pamato vidiniame paviršiuje kyšo smakro dyglys, dažnai dvigubas - viršutinis ir apatinis, ''spina mentalis superior et inferior, s. spina geni superior et inferior'', liežuvio raumenims. Kūno viršutiniame krašte yra šešiolika dantinių duobelių, kur įsitvirtina apatiniai dantys.

▲Apatinio žandikaulio šaka, ''ramus mandibulae'', su kūnu sudaro kampą, ''angulus mandibulae'', kurio abiejose pusėse yra po šiurkštumą raumenims tvirtintis. Išorėje yra plati kramtomoji šiurkštuma, ''tuberositas masseterica'', viduje - sparninė šiurkštuma, ''tuberositas pterygoidea''. Šakos vidinėje pusėje žiojėja apatinio žandikaulio anga, ''foramen mandibulae'', iš apačios pridengta apatinio žandikaulio liežuvėlio, ''lingula mandibulae''. Anga veda į apatinio žandikaulio kanalą, ''canalis mandibulae'', kuris baigiasi smakre jau minėta smakro anga, ''foramen mentale''. Kaulo viduje iš kanalo į alveoles atsišakoja maži kanalėliai, per kuriuos nervai ir kraujagyslės pasiekia apatinių dantų šaknis. Šaka baigiasi dviem ataugomis: ploną, smailią vainikinę ataugą, ''processus coronoideus'', nuo stambios, aptakios sąnarinės ataugos, ''processus condylaris'', skiria apatinio žandikaulio įlanka, ''incisura mandibulae''. Sąnarinės ataugos aptaki viršūnė vadinama galva, arba krumpliu, ''caput, s. condylus mandibulae'',o laibesnė jos dalis - apatinio žandikaulio kaklu, ''collum mandibulae''. Apatinis žandikaulis rutuliojasi iš jungiamojo audinio, iš porinio kaulėjimo centro, kuris susiformuoja ties smakro naga šeštą gemalo savaitę. Abi pusės susijungia per pirmuosius gyvenimo metus.

▲2. Vadovėlis G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus “Žmogaus anatomija I tomas”

▲3. Atlasas R. D. Sinelnikov “Atlas anatomii čeloveka I”