Sodas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 911 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
Atmestas 62.80.253.78 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (EmausBot keitimas)
S (Atmestas 62.80.253.78 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (EmausBot keitimas))
== Istorija ==
 
Pasaulio kultūros istorijoje [[parkas]], sodas, [[daržas]] ir [[darželis]] nuo jų atsiradimo buvo vienas ir tas pats dalykas. Kartu auginami [[medžiai]], [[Vaismedis|vaismedžiai]], [[daržovės]] ir [[gėlės]]. Vokiečių kalboje "sodas" (''Garten'') apima visus šiuos augalus, o daržas ir darželis žymimos kaip atskiros rūšys (''Gemuese-, Blumen- Garten''). Tas pat ir anglų kalboje, tik čia vaismedžių sodui turimas terminas ''orchard''. Lietuvių kalboje buvo iš pradžių buvo naudojamas tik vienas žodis - daržas, o terminas "sodas" reiškė visai ką kitą.
skonis kaip sudo
 
Sodai paliudyti keli tūkstančiai metų pr. m. e. Egipte, [[Babilonas|Babilonijoje]] (Semiramidės kabantys sodai) ir [[Asirija|Asirijoje]] [[3000 m. pr. m. e.]], [[Kinija|Kinijoje]] [[2000 m. pr. m. e.]], Persijoje, senovės Graikijoje. Ypač jie suklestėjo Nuo [[Senovės Roma|Romoje]] − mūsų eros pradžioje. Nuo VII-VIII a. garsėjo arabų šalių sodai. Arabai - maurai juos užveisė Ispanijoje (Granada, Alhambra). Arabišką sodą mongolai nunešė į Indiją (Delhi, Schalimar, Lahore, Agra).
 
Kinų sodas plėtojosi nepriklausomai nuo Egipto-Babilonijos-Persijos ar Europos sodų raidos. Jis yra gamtovaizdžio sodas arba teisingiau parkas (''landscape garden''). Jis turėjo dvi vystymosi kryptis: imperatoriško didingumo ir miniatiūriškumo. Pastarąją rūšį ypač kultivavo japonai (japoniškas sodas).
 
Feodaliniais laikais [[Europa|Europoje]] po V a., sugriovus Romos imperiją, sodo kultūra sustingo ir iki XV a. vos egzistavo (išskyrus Ispaniją). Sodą turėjo kiekvienas vienuolynas, savo mūrinio komplekso viduje. Tai buvo kartu vaismedžių sodas, daržovių daržas ir gėlių darželis: daržovės, prieskoniniai ir gydomieji augalai (kurie dažnai būdavo ir gėlės) ir vienas kitas medis. Kuklesni sodai būdavo prie pilių ir dvarų, ypač [[Prancūzija|Prancūzijoje]].
 
Sodų kaip parkų plėtotė iškilo iki aukštumų renesanso ir baroko laikais, ypač Italijoje. Čia sodus projektavę garsiausi dailininkai (Bramante [[Vatikanas|Vatikano]] kiemą, [[Rafaelis]] vilą Madana). Sodais - parkais garsėjo [[Roma]], [[Florencija]], Tivoli. Iš to laikotarpio yra paryžiaus Fontainebleau, Anglijos Hampton Curt, Hatfield House, Vokietijos Buergergarten, Rezidenzgarten (Miunchene), privatūs sodai Augsburge ir Niurnberge.
 
IX a. pradžioje išleista Karolio Didžiojo instrukcija valstybiniams dvarams ir pradėjusi Vakarų Europos sodo, daržo ir darželio kultūrą, duoda tik vieną 72-ųjų kultivuotinų augalų - vaismedžių, daržovių, gėlių - sąrašą. Parkas, sodas, daržas ir darželis pradėjo skirtis XV a. ir galutiniai išsiskyrė XVI a.
 
[[XVII amžius|XVII]]−[[XVIII amžius|XVIII]] a. sodai pradėjo sparčiai plėstis [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Jungtinė Karalystė|Didžiojoje Britanijoje]], [[XIX amžius|XIX a.]] [[Vokietija|Vokietijoje]].
 
== Sodai Lietuvoje ==