Bucharos Liaudies Tarybinė Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Bucharos Liaudies Tarybinė Respublika''' ({{ru|Бухарская Народная Советская Республика}}) - trumpai (1920-1925) gyvavusi tarybinė respublika, pakeitusi [[Bucharos emyratas|Bucharos emyratą]] po [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]]. [[1924]] m. pavadinimas pakeistas į '''Bucharos Tarybų Socialistinę Respubliką''' ({{ru|Бухарская Социалистическая Советская Республика}}). Vidurinėje Azijoje perbraižius sienas didžioji šios respublikos teritorijos dalis įėjo į [[Uzbekijos TSR]] sudėtį, o nedidelė dalis atiteko [[Turkmėnijos TSR]].

[[1868]] m. [[Rusijos imperija]] privertė Bucharos emyratą tapti jos [[protektoratas|protektoratu]]. Per vėlesnius 40 metų Rusija pamažu užėmė [[Buchara|Bucharos]] teritoriją, nors niekada [[aneksija|neaneksavo]] paties [[Buchara|Bucharos]] miesto. Bucharos emyras negalėjo visiškai atriboti šalies nuo užsienio įtakų, dėl to dalis Bucharos jaunimo persiėmė [[pantiurkizmas|pantiurkizmu]], skatinamo [[Jaunaturkiai|jaunaturkių]] Osmanų imperijoje, [[džadidizmas|džadidų]] reformų judėjimo bei naujosiomis [[Bolševikai|bolševikų]] komunistinėmis idėjomis. Šias skirtingas ideologijas apjungė [[Jaunieji buchariečiai|Jaunųjų buchariečių]] ({{ru|младобухарцы}}) judėjimas, vadovaujamas [[Faizula Chodžajevas|Faizulos Chodžajevo]]. Jaunieji buchariečiai veikė labai nepalankioje aplinkoje - emyratas buvo dominuojamas konservatyviųjų [[sunitai|sunitų]] dvasininkų. Tarp jaunųjų buchariečių bei juos palaikančių [[bolševikai|bolševikų]] ir konservatyviųjų emyrą remiančių sukilėlių [[basmačiai|basmačių]] kilo daugiau nei dešimtmetį trukęs konfliktas.

[[1918]] m. kovo mėn. jaunųjų buchariečių aktyvistai pranešė bolševikams, kad Bucharos liaudis pasirengusi sukilimui ir laukia išsilaisvinimo iš emyro valdžios. [[Raudonoji armija]] įžengė per Bucharos vartus ir pareikalavo, kad emyras miestą atiduotų jauniesiems buchariečiams. Pasak rusų šaltinių<ref name=history>B. A. Antonenko, ed., History of the Tajik People: The Transition to Socialism (1917-1937), Institute of History, Academy of Sciences of Tajik SSR, Nauka Publ. House, Moscow (1964).</ref> emyras atsakė išžudydamas bolševikų pasiuntinius ir paragindamas liaudį pradėti [[džihadas|džihadą]] prieš „netikėlius“ bolševikus. Kilus religinėms riaušėms Bucharoje ir apylinkėse buvo išžudyti tūkstančiai [[rusai|rusų]]; daugelis jaunųjų buchariečių buvo suimti ir nužudyti; buvo sugriautas pagrindinis geležinkelis ir susisiekimo linijos iš Bucharos į [[Turkmenabatas|Turkmenabatą]] ir [[Samarkandas|Samarkandą]]. Dauguma Bucharos gyventojų nepalaikė invazijos ir bolševikų pajėgos atsitraukė į sovietų kontroliuojamą Samarkandą, kuris buvo už Bucharos emyrato ribų.

Tuo emyras gavo tik laikiną atokvėpį. [[1920]] m. rugpjūtį [[Turkestano komunistų partija]] ėmė raginti panaikinti Bucharos emyratą kaip kontrrevoliucinių jėgų centrą. 1920 m. [[rugpjūčio 3]] d. bolševikai ir jaunieji buchariečiai sutiko veikti kartu sutariant, kad jaunieji buchariečiai įstos į komunistų partiją. 1920 m. [[rugpjūčio 16]] d. bolševikų kontroliuojamame Turkmenabate vykęs IV Bucharos komunistų partijos kongresas nusprendė nuversti emyrą. 1920 m. [[rugpjūčio 25]] d. [[TSKP]] Politbiuras patvirtino Turkestano revoliucinės karinės tarybos nutarimus „Bucharos klausimu“.<ref name=history/>

1920 m. [[rugpjūčio 28]] d. disciplinuotas ir gerai aprūpintas [[Raudonoji Armija|Raudonosios armijos]] karinis junginys, vadovaujamas bolševikų generolo [[Michailas Frunzė|Michailo Frunzės]] puolė Bucharos miestą.