Helmutas Arnašius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ezys11 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Ezys11 (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 10:
| mirties vieta =
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas = Valteris Arnašius
| motina = Gretė Stimbraitė-Arnašienė
Eilutė 32:
 
== Biografija ==
Tėvas Klaipėdos teisėjas Valteris Arnašius, motina Gretė Stimbraitė-Arnašienė, senelis [[Tilžės aktas|Tilžės akto]] signataras [[Jurgis Arnašius]]. Mokėsi [[Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinė mokykla|Priekulės vidurinėje mokykloje]], [[1958]] m. su motina išvyko gyventi į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1969]] m. vedė Ingę. Ji baigė medicinos studijas. [[1970]] m. liepą gimė dukra Dunja, o [[1975]] m. birželį gimė sūnus Maltė Feliksas. [[1962]]-[[1968]] m. [[Getingeno universitetas|Getingeno]], [[Marburgo universitetas|Marburgo]], [[Tiubingeno universitetas|Tiubingeno universitetuose]] studijavo [[filosofija|filosofiją]], [[teologija|teologiją]], socialinius mokslus. [[1977]] m. filosofijos mokslų daktaras.
 
[[1978]]-[[1981]] m. dėstė [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno universitete]]. Komunistinio laikraščio ''„Die Wahrheit“'' korespondentas Vokietijoje ir [[Maskva|Maskvoje]]. [[1988]]-[[1996]] m. dirbo [[Vilnius|Vilniuje]], Filosofijos ir sociologijos institute, skyriaus vadovas. Nuo [[1991]] m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] Teologijos katedros vedėjas, profesorius.
Eilutė 45:
 
== Studijos Vokietijoje ==
Atvykęs į [[Vokietija|Vokietiją]] buvo pasiųstas į vaikų kalbos internatą „Alemo bokštą", kad išmoktų vokiečių kalbos, nors jis ją mokėjo ir jo žinios atitiko gimnazijos reikalavimus. Atleistas iš „Alemo bokšto", buvo priimtas į gimnaziją. Ten įgijo vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą. 1962m. įstojo į teologų internatą, tačiau jam ten nepatiko ir nelaukdamas kol jį pašalins, pats jį paliko ir grįžo į [[Marburgo universitetas|Marburgo universitetą]]. Marburge domėjosi snobizmu, loginiu pozityvizmu, pradėjo studijuoti „loginio atomizmo" teorijas. Save lakė logiku teoretiku. Taip pat lankė sociologijos paskaitas bei seminarus. Išgirdęs, kad [[Gėtingenas|Getingene]] filosofiją dėsto buvęs matematikas ir fizikas, nusprendė persikelti ten, kad galėtų pas jį studijuoti. Greta filosofijos pradėjo domėtis [[žurnalistika]], manydamas, kad imsis šios profesijos. Universitete dėstė žurnalistiką - mokslą apie publikacijas ir jų tyrinėjimą. Per atostogas dirbdamas laikraščio „Hannoversche Presse" redakcijoje jau žinojo, kad „laisvo nuomonės pareiškimo" praktiškai nėra. Suprato, kad neįmanoma tapti doru žurnalistu... Getingene dar domėjosi lyginamąja [[religijos istorija]]. Pastebėjo, kad labai panašios religinių bei filosofinių idėjų struktūros. Dar domėjosi lyginamąja [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] kalbotyra. Buvo madingos Čomskio, Kaco, generatyvinės gramatikos, kuriomis siekiama išreikšti kalbos struktūrą matematiškai, kad būtų galima vieną kalbą į kitą išversti kompiuterių pagalba. Metė žvilgsnį į [[socialinė psichologija|socialinę psichologiją]], domėjosi [[ekonometrija]] ir [[ekonomika]]. Jo pagrindiniai interesai tuomet buvo iš vienos pusės teorijų logiškumas ir matematiškumas, o iš kitos pusės - visuomeninio gyvenimo supratimas. Gilinosi į [[lošimų teorija|lošimų teoriją]] ir naudingumo teoriją. Atsiradus galimybei nuo 1968-1969m. pradėjo studijuoti Anglijos [[Oksfordo universitetas|[Oksfordo universitete]]. Lankė kursus apie filosofinę logiką ir [[analitinė filosofija|analitinę filosofiją]]. Oksforde baigė rašyti pirmąjį disertacijos manuskriptą. Grįžęs iš Oksfordo savo disertaciją išvertė į Vokiečių kalbą. Lietuvoje auklėjosi [[marksizmas|Marksistinėmis]] pažiūromis, o emigravęs „braidžiojo" po visas madingas Vakarų filosofijas.
== Darbas ==