|
'''Antanas Gudaitis''', Jurgio sūnus ([[1872]] m. Antkalniškio k., ([[Gelgaudiškis|Gelgaudiškio]] apsk., [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rraj.]]) - [[1937]] m. [[kovo 11]] d. [[Kaunas|Kaune]], palaidotas [[Plokščiai|Plokščiuose]] ([[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rraj.]]) -– raštininkas, valdininkas, visuomenės veikėjas, [[knygnešys]].
== Biografija ==
Baigęs [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiesčio]] dviklasę valdinę mokyklą pradėjo dirbti raštininku pas [[Plokščiai|Plokščių]] valsčiaus taikos teisėją [[Petras Kriaučiūnas|Petrą Kriaučiūną]]. Čia dirbdamas susipažino su žymiais to meto kultūros ir visuomenės veikėjais, mokslo žmonėmis, kurie atvykdavo pas Kriaučiūnus: [[Vincas Kudirka|V.Vincą Kudirką]], prof. Joosepp Mikkola ir jo žmona Maila Talvio, [[Jonas Jablonskis|Jonu Jablonskiu]], [[Kazys Grinius|Kaziu Griniumi]], E. Volteru. A. Aleksandrovu, danų mokslininku Oge Benediktsenu-Mejeriu ir kitais.
Nuo [[1897]] iki [[1905]] m. gyveno [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiestyje]] ir, dirbo teismo raštininku. Artimiau susipažino su [[Vincas Kudirka|V. Kudirka]], nuolat jį lankydavo. Padėdavo tvarkyti redakcinius [[Varpas (laikraštis)|Varpo„Varpo“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|Ūkininko„Ūkininko“]] reikalus.
Kaip valdininkas turėjo leidimą nueiti į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]]. Iki [[Vincas Kudirka|V. Kudirkos]] mirties nunešdavo į Širvintą ir parnešdavo atgal [[Varpas (laikraštis)|Varpo]]„Varpo“ korektūrą bei visą [[Vincas Kudirka|V. Kudirkai]] skirtą korespondenciją. Širvintoje tuos raštus priimdavo ir išsiųsdavo pagal nurodytus adresus vokietis vaistininkas Jastrzembskis.
Mirus [[Vincas Kudirka|V. Kudirkai]], buvo vienas iš penkių vyrų. kurie nepabijojo nešti karsto į kapines. Ir vėliau iš [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] parsinešdavo lietuviškos spaudos. Kelis kartus buvo krečiamas [[žandaras|žandarų]] ir tiktai užtarus teisėjui Vaškevičiui, pas kurį tarnavo, išvengdavo suėmimo.
Bendradarbiavo [[Varpas (laikraštis)|Varpe]]„Varpe“, [[Ūkininkas (laikraštis)|Ūkininke]]„Ūkininke“, [[Vienybė Lietuvninkų|Vienybėje„Vienybėje lietuvninkųlietuvninkų“]] ir kt. Žandarai įtarė, kad '''AntanasA. Gudaitis''' platina lietuvišką spaudą, ir pradėjo sekti. Buvo areštuotas, bet teisėjas pasirūpino, kad būtų paleistas.
Priklausė [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]], dalyvavo [[1905]]-07 revoliucija|1905 m. revoliucijoje]]. Vengdamas persekiojimo ir galimo arešto, pasitraukė į [[JAV]], apsigyveno [[Filadelfija|Filadelfijoje]]. Čia 22 metus vargonininkavo, rašė dainas, dirbo kultūrinį darbą.
[[1927]] m. grįžo į Lietuvą. [[1931]] - [[1934]] m. buvo Plokščių valsčiaus [[viršaitis ]], aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rašė į laikraščius. Nuo [[1935]] m. [[lapkričio 1]] d. paskirta 50 Lt knygnešio pensija. ▼
[[1927]] grįžo į Lietuvą.
▲[[1931]] - [[1934]] buvo Plokščių valsčiaus viršaitis, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rašė į laikraščius. Nuo [[1935]] m. [[lapkričio 1]] d. paskirta 50 Lt knygnešio pensija.
Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864 - 1904 m., - Vilnius: Diemedis, 2004.
[[Category:Knygnešiai|Gudaitis, Antanas]]
[[Category:Lietuvos vargonininkai|Gudaitis, Antanas]]
[[Category:Lietuvos visuomenės veikėjai|Gudaitis, Antanas]]
| 