10:57, 27 rugsėjo 2010 versija taisyti CD (aptarimas \| indėlis) 322 072 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		09:59, 8 spalio 2010 versija taisyti anuliuoti CD (aptarimas \| indėlis) 322 072 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{kiti}} ~~:: ''Apie kaimą Šalčininkų rajone žr. [[Šeštokai (Šalčininkai)]]''.~~ {{Ltgyv \|pavad = Šeštokai eilutė 18 ⟶ 17: }} '''Šeštokai''' — miestelis [[Lazdijų rajonas\|Lazdijų rajone]], 2 km piečiau kelio [[Alytus]]–[[Kalvarija]], netoli sienos su [[Lenkija]]. [[Šeštokų seniūnija\|Seniūnijos]] centras. Stovi [[Šeštokų ~~Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia\|~~Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia]] (nuo 1924 m.), veikia [[Šeštokų vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-67067). Šeštokuose yra geležinkelio stotis, kurioje susieina 1435 (europiniai geležinkeliai) milimetrų ir 1520 (sovietiniai geležinkeliai) milimetrų pločio [[vėžės]], todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp [[Baltijos valstybės\|Baltijos valstybių]] ir į vakarus esančių [[ES\|Europos Sąjungos]] šalių. eilutė 26 ⟶ 27: == Istorija == XIX a. pabaigoje nutiestas geležinkelis, apie [[1895]] m. pastatyta geležinkelio stotis. Iki XX a. buvo [[Šeštokų dvaras]].▼ Istorikas kun. J. Reitelaitis Lietuvos metrikos 76 knygos 221 puslapyje buvo suradęs įrašą, jog Šeštokų įkūrėju buvęs Andriejus Sasinas. Jis iš karaliaus Žygimanto Augusto gavo leidimą Šeštokynės skynime (v Šostakovskom Ostrove), Nemunaičio girininkijoje, prie Kirsnos upės, iškirsti mišką ir įkurti gyvenvietę, kuri jiems ir jų ainiams priklausysianti iki tol, kol jie būsią gyvi. Tačiau A. Sasinas naujojoje sodyboje neilgai gyveno. Jam mirus jo žmona ištekėjo už Jono Kryžanausko, tačiau neilgai trukus mirė ir ji, nepalikusi įpėdinių, antrajam vyrui neišrūpinusi teisės gyventi Šeštokinės skynime. Pats J. Kryžanauskas nesitikėjo, kad kas nors galįs jį iškeldinti – toliau kirto medžius ir plėtė gyvenvietę. Vis dėlto jis buvo įskųstas karaliui Žygimantui III. Karalius [[1592]] m. [[gegužės 4]] d. Šeštokinės skynimą valdyti iki gyvos galvos pavedė [[Pinskas\|Pinsko]] vėliavininkui Konstantinui Fediušai. Tokiu būdu Sasino, Kryžanausko, Fediušo Šeštokinės sala greičiausiai tapo dvaru (karalių dovanotos žemės savo patikėtiniams užimdavo po keliasdešimt valakų, kuriuose šie ir kurdavo kaimus). Ši gyvenvietė buvo vadinama sala greičiausiai dėl to, kad buvo apsupta trijų vandens telkinių: [[Kirsna\|Kirsnos]] upės, [[Kiaulyčia\|Kiaulyčios]] upelio ir [[Naujiena\|Naujienos]] ežero. ▲XIX a. pabaigoje nutiestas geležinkelis, apie [[1895]] m. pastatyta geležinkelio stotis. [[1939]] m. Šeštokuose gyveno 500 gyventojų. Žmones gydė privatus medicinos gydytojas, buvo vaistinė, paštas, pradinė mokykla, pieninė, kelios krautuvės, veikė kooperatyvas „Dzūkija“ (vėliau „Ąžuolas“), smulkaus kredito, žemės ūkio draugijos. eilutė 39 ⟶ 34: [[2002]] m. patvirtintas [[Šeštokų herbas]]. {{adm \|sovietmetis\|[[Šeštokų apylinkė]]s centras \|[[1995]]–\|[[Šeštokų seniūnija\|Šeštokų seniūnijos]] centras}} === Pavadinimo kilmė === eilutė 55 ⟶ 54: * Pasak Juozo Adomaičio (jau miręs) toje vietoje, kur dabar yra Šeštokai, anksčiau buvo dvaras. Jame gyveno ponas pavarde Šeštokas. Jis buvo žiaurus ir labai skriaudė savo darbininkus. Todėl žmonės jį prakeikė: „Kad jis prasmegtų skradžiai žemę!“ Trenkė perkūnas ir visas dvaras drauge su ponu sudegė. Nuo to laiko ši vietovė vadinama Šeštokais. ~~== Dvaras ==~~ Toje vietoje, kur šiandien yra Šeštokų kaimas (neseniai taip pervadintas buvęs Liepinės km.) buvo dvaras. Pats dvaro pastatas stovėjo šalia [[Lazdijai\|Lazdijų]] vieškelio, greta jau minėtojo [[Liepinė]]s kaimo. Šiandien čia - pušynėlis, auga daug alyvų krūmų, sena liepa. Parke galima surasti ir buvusio dvaro pamatų liekanų (dvaras sudegęs). Dvaro savininkai buvo Bereckai, vėliau Osipavičienė, Mečislovas ir Elena Kolačauskaitė - Beldauskai, ir pagaliau, seserys Kazimiera ir Vanda Beldauskaitės. Pastarosios padovanojo bažnyčiai 8 margus žemės ir namą su ūkiniais pastatais. Dvarininkaitės rėmė ir bažnyčios statybą, kuri [[1924]] m. buvo užbaigta. [[1940]] m. [[balandžio 29]] d. Kazimiera Beldauskaitė mirė, kaip Šeštokų parapijos Mirimų metrikos knygoje nr. 7 įrašyta, nuo prigimto silpnumo. [[1945]] m. [[rugsėjo 8]] d. dėl senatvės, 76 metų amžiaus mirė ir Vanda Beldauskaitė, abi palaidotos viena šalia kitos Šeštokų kapinėse. {{ltunavigacija

Šeštokai: Skirtumas tarp puslapio versijų