|
}}
'''Kolainiai''' – gyvenvietė[[kaimas]] [[Kelmės rajonas|Kelmėsrajono rajonesavivaldybė]]s teritorijoje, prie kelio [[KK223]] [[Užventis]] – [[Varniai]], 5 km į vakaruspietvakarius nuo [[Užventis|Užvenčio]], [[Venta|Ventos]] aukštupyje, gražioje kalvotoje vietovėje. Seniūnaitijos centras. Stovi [[Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia|Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia]] ir parapija (atstatyta bažnyčia, pašventinta 1997 m.), [[Kolainių Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė|Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė]] (įrengta 1940 m.), veikia [[Kolainių pagrindinė mokykla]].
== Istorija ==
[[1257]] m. [[Mindaugas|Mindaugo]] užrašuose minima Kolainių (''Kulene'') žemė. [[LDK1512]] laikaism. buvominimas [[Kolainių dvaras]], priklausęs [[Patumšių valsčius|Patumšių valsčiui]]. XV a. Kolainius valdė P. Sirevičius, [[1512]] m. nupirko [[Petras Adamkavičius]]. Yra išlikęs [[1660]] m. [[Kolainių dvarasdvaro inventorius]]. [[XVI a.]] viduryje pradėjo veikti [[evangelikai reformatai|Kolainiųevangelikų dvaroreformatų]] inventoriusbažnyčia (iki [[1785]] m.), [[1740]] m. – katalikų bažnyčia, uždaryta po [[1864]] m. Iš [[1717]] m. mokesčių užrašų matyti, jog tuomet už dvarą mokesčius mokėjo savininkas [[Jeronimas Adamkavičius]], po kurio dvarą paveldėjo [[Žemaitija|Žemaičių]] raštininkas ir daugelio valsčių savininkas [[Jonas Adamkavičius]]. Jis [[1740]] m. pastatė bažnyčią, Kolainiai virto [[bažnytkaimis|bažnytkaimiu]].
[[1750]] m. J. Adamkavičius su žmona, nesulaukę palikuonių, visą dvaro žemę su aplinkiniais kaimais užrašė [[karmelitai|karmelitams]], įsteigė vienuolyną ir pastatydino jam pastatus. Jonas Adamkevičius mirė [[1763]] m., tuomet dvarą perėmė vienuolyno viršininkas [[Benediktas Paulavičius]]. Jo žinioje buvo dvaras, 14 kaimų, iš viso apie 300 valakų žemės.
Valdomas vienuolyno Kolainių miestelis išaugo. Uždarius [[jėzuitai|jėzuitų ordiną]], [[1797]] m. Kolainių karmelitai perėmė jėzuitų [[Kražių gimnazija|Kražių gimnaziją]],. [[1817]] m. Kolainiuose įkūrė ir iki [[1835]] m. išlaikė 6 klasių gimnazijąapskrities mokyklą, [[1828]]–[[1831]] m. gimnazija, į kurią iš Kražių perkėlė apie 100 mokinių. Joje gimnazistai mokėsi [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[prancūzų kalba|prancūzų kalbų]], [[fechtavimas|fechtavimo]], [[muzika|muzikos]]. [[1831]] m. ją baigė [[Laurynas Ivinskis]], mokėsi [[Serafinas Laurynas Kušeliauskas]]. Mokykla klestėjo, bet po [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]], kai daug mokinių prisijungė prie sukilėlių, [[1835]] m. caro valdžia ją uždarė.
Mokykla[[1831]] klestėjo,m. betKolainiuose poveikė [[1831Juozapas sukilimasSirevičius|1831 mJ. sukilimoSirevičiaus]], kaisukilėlių daugbūrys, mokiniųprie prisijungėKolainių prieįvyko sukilėlių,susirėmimų su [[1835Rusijos imperijos kariuomenė]]s m. caro valdžia ją uždarėdaliniais. Po [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] rusų valdžia uždarė ir patį vienuolyną. Į jį atkelti kolonistai [[stačiatikiai]] iš [[Sibiras|Sibiro]] – [[Blagoveščenskas|Blagoveščensko]] miesto. Kurį laiką ir bažnytkaimį bandyta vadinti Blagoveščenskoje ({{ru|Благовещенское}}). Stačiatikiai [[1867]] m. [[katalikai|katalikų]] bažnyčią perstatė į [[cerkvė|cerkvę]], naudojosi buvusio vienuolyno pastatais.
[[1864]] m. įsteigta pradžios mokykla, [[1950]]–[[1999]] m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo [[1999]] m. [[Kolainių pagrindinė mokykla]].
[[1864]]–[[1905]] m. Kolainiai (Blagoveščenskas) buvo [[Užvenčio valsčius|Užvenčio valsčiaus]] centras. [[XIX a.]] pabaigoje – [[XX a.]] pradžioje veikė paštas, teismas, kelios parduotuvės. [[1905]] m. gyventojai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. [[1922]] m. bažnyčia vėl pertvarkyta į katalikų bažnyčią, pavadinta [[Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia]]. [[1942]] m. pastatyta nauja medinė [[Kolainių Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė]].
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo nedidelis saldainių fabrikas. Po karo Kolainių apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Lietuvos partizanai. [[1950]]–[[1969]] m. apylinkės centras, [[1953]]-[[1992]] m. tarybinio ūkio centrinė [[gyvenvietė]]. [[1948]] m., [[1949]] m. ir [[1951]] m. [[TSRS]] valdžia ištrėmė 8 kaimo gyventojus. Yra medicinos punktas, biblioteka. {{šaltinis|{{VLE|X|359||Kolainiai}}}}
{{adm
|[[1864]]–[[1905]] m.|[[Užvenčio valsčius|Užvenčio valsčiaus]] centras
|[[1950]]–[[1969]] m.|[[Kolainių apylinkė]]s centras.
|vėlesnis[[1969]]–[[1995]] sovietmetism.|[[Užvenčio apylinkė]]
|nuo [[1995]] m.|[[Užvenčio seniūnija]]}}
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=8|till=400|inc=100|incmin=50
|1861|100
|1880|364
|1923|313
|1959|257
|1970|295
|1979|299
|1989|323
|2001|315}}
== Žymūs žmonės ==
Kaime gimė:
* [[Irena Šiaulienė]], istorikė, mokslų daktarė.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
|
