Pirmasis pasaulinis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Western front 1915-16.jpg|thumb|Situacija Vakarų fronte 1915-16 m. sandūroje]]

[[Vaizdas:Unternehmen Albion - Anmarsch.jpg|thumb|Vokiečių laivyno žygis į Baltijos uostus 1917 m.]]

[[Vaizdas:Australian infantry small box respirators Ypres 1917.jpg|thumb|180px|Kariai apkasuose su dujokaukėmis]]

Kilę nepasitenkinimai ir maištai rodė, kad karas jau visus išvargino. Daugelyje šalių badaujanti liaudis ėmė protestuoti dėl maisto produktų stygiaus. [[1916]] m. didelis vokiečių nusivylimas pasireiškė gausiais streikais, kurie po metų virto sukilimais. [[1917]] m. masiniai maištai kėlė pavojų ir prancūzų fronto vienybei. Tačiau pačių skaudžiausių padarinių susilaukė [[Rusija]]. [[1917]] m. maištai, demonstracijos ir streikai peraugo į [[Vasario Revoliucija|Vasario revoliuciją]]. Caras [[Nikolajus II]] atsižadėjo sosto, ir [[Rusijos laikinoji 1917 metų vyriausybė|Laikinoji vyriausybė]] pamėgino įkurti buržuazinę respubliką. Tais pačiais [[1917]] m. [[bolševikai]], palaikomi darbininkų ir kareivių tarybų (sovietų), per [[Spalio Revoliucija|Spalio revoliuciją]] perėmė valdžią į savo rankas. Jiems ėmė vadovauti [[Leninas|Vladimiras Iljičius Uljanovas]], dar vadinamas [[Leninas|Lenino]] slapyvardžiu. [[Leninas]] ir jo bendražygiai nutarė po [[Petrogrado Sukilimas|Petrogrado sukilimo]] ([[1917]] [[lapkričio 7]]-[[lapkričio 8|8]]) įvesti [[bolševikai|bolševikų]] [[diktatūra|diktatūrą]]. Paaukoję nemažai teritorijų Vakaruose ir nereikalaudami kontribucijos, [[1918]] m. kovo mėnesį jie Breste pasirašė taikos sutartį su Centrinėmis valstybėmis.