Aleksandras Burba: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aleksandras Burba''' ([[1854]] m. [[spalio 30]] d. [[Pailiai|Pailių k.kaime]] - [[1898]] m. [[lapkričio 27]] d. [[Plymutas|Plymute]], ([[Pensilvanija|Pensilvanijos valst.]]) –- rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys.

== Biografija ==

Tėvai - ūkininkai. Nuo [[1864]] m. dvejus metus mokėsi [[Žagarė|Žagarės]] valdinėje mokykloje, toliau lavinosi namuose, išmoko lietuviškai skaityti. Nuo [[1870]] m. mokėsi [[Kruopiai|Kruopių]] valdinėje mokykloje. [[1873]] m. pradėjo mokytis privačiai [[Šiauliai|Šiauliuose]].

Kunigavo buvusios [[Trakai|Trakų]] apskrities parapijose:

* [[1882]] - [[1883]] m. - [[Žasliai|Žasliuose]],;

* [[1883]] - [[1884]] m. - [[Vidiškės|Vidiškėse]],;

* [[1884]] - [[1886]] m. - [[Labanoras|Labanore]].

Bažnyčiose pamokslus sakydavo ir Šv. giesmes giedodavo tik lietuviškai, skatino parapijų valstiečius [[caras|carui]] rašyti prašymus dėl spaudos draudimo panaikinimo. Rūpinosi lietuvybės atgaivinimu, tautiškos dvasios žadinimu, dalydavo savo parapijiečiams lietuviškas knygeles, laikraščius, maldaknyges.

Sužinojęs apie Vilniaus kunigų seminarijos tautiškai nusiteikusius lietuvius klierikus, [[1889]] m. nuvyko su jais susipažinti. Atvežė jiems keletą [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“Varpo]] numerių ir savo poemą „Senkaus"Senkaus Jurgis“Jurgis". Seminarijos rektorius K. Majauskis seminariją lankyti uždraudė.

Parapijų, kuriose dirbo, dvarininkai [[lenkai]], prolenkiškai nusiteikę dvasininkai jį, kaip norintį įvesti [[stačiatikybė|stačiatikybę]], skundė bažnytinei vyresnybei, o [[gubernatorius|gubernatoriui]] ir kitiems aukštesniems valdininkams skundė kaip keliantį liaudį prieš ponus. Už pastangas bažnytines pamaldas laikyti [[lietuvių kalba]], už lietuviškos spaudos platinimą prolenkiškos [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] administracijos buvo vis keliamas iš vienos parapijos į kitą.

[[1886]] m. [[lapkričio 11]] d. iš [[Labanoras|Labanoro]] išsiųstas dviems metams į [[Gardinas|Gardino]] pranciškonų vienuolyną. Sugrįžusį iš vienuolyno [[1889]] m. [[vasario 6]] d. paskyrė [[Adutiškis|Adutiškio]] vikaru. Tų pačių metų birželio mėn. jau buvo iškeltas į [[Valkininkai|Valkininkus]].

[[Aušra (laikraštis)|„Aušroje“Aušroje]] yra jo išspausdintų eilėraščių ir korespondencijų, taip pat parašė autobiografinę poemą „Senkaus"Senkaus Jurgis“Jurgis" ([[1889 m.]], slapyvardžiu ''Lakūnas'') ir jos tęsinį „Ponas"Ponas Bartkus“Bartkus" ([[1890]] m.), didaktinių apsakymų, išvertė latvių ir lenkų prozos.