|
== Bandymas suvienyti Europą ==
Jiržis jau seniai numatė, jog teks susiremti su popiežiumi (be to, apie nesėkmingų derybų eigą [[Roma|Romoje]] buvo nuolat informuojamas), dėl to nusprendė užsitikrinti paramą tarp sąjungininkų Europos valdovų katalikų. Jo pirmasis patarėjas, [[humanistas]] [[Antonio Marini]] iš [[Grenoblis|Grenoblio]], inspiravo karalių jau [[1462]] m. gegužės mėn. sukurti projektą visų krikščioniškų valdovų ''Visuotinės krikščionių taikos organizacijosorganizaciją'' (sutartis apie taikos įvedimą visame krikščioniškame pasaulyje „{{cs|Smlouva o nastolení míru v celém křesťanstvu}}“). PagalOrganizacijos jąnariai visi stengtųsi dėllaikytųsi taikos įtvirtinimo, gerbiantpagarbos valstybių nacionalinionacionaliniam suverenitetosuverenitetui, nesikišimo į vidaus reikalų principusprincipų, beio nesutarimųnesutarimus sprendimąspręstų tarptautiniame tribunole („viešame konsistoriume“); pagal ją Europaorganizacija turėjosuvienytų susivienytiEuropą kovoje prieš [[Turkai|turkus]] (nebent ir šie sutiktų prisijungti ir laikytis visų sutarties principų) - „atkakliausius bei žiauriausius krikščionybės priešus“ - ir išvyti juos iš buvusių krikščioniškų žemių. SąjungojeSąjungos (federacijojefederacijos) valstybės, įeinančios į didesnius vienetus (Galija, Germanija, Italija, Ispanija), gautų po vieną balsą, o [[Prancūzija]] vadovautų. Tuo tarpu apie popiežių projektas beveik neužsiminė ir numatė jam tik mažai reikšmingą vaidmenį. Būtent tai projektui ir pakenkė. A. Marini buvo išsiųstas su slapta misija po Europos valdovų rezidencijas - per vėlesnius 2 metus keliskart aplankė [[Venecijos respublika|Serenissimą]] ([[Venecija|Venecijos]] respubliką ([[697]] - [[1797]])), [[Prancūzija|Prancūzijos]] karalystę, [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundijos kunigaikštystę]], [[Lenkija|Lenkijos karalystę]], [[Vengrijos karalystė|Vengrijos karalystę]], [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafystę bei [[Saksonija|Saksonijos]] kurfiurstiją. Tik pas vokiečių kunigaikščius, Lenkijos bei Prancūzijos karalius projektas susilaukė palankių atsiliepimų. VeneciečiaiVenecijiečiai atsisakė bet ką daryti be popiežiaus palaiminimo, [[Karalius Matijašas Hyunady-Korvynas|Korvynas]] buvo tiesiogiai papirktas popiežiaus subsidijomissubsidijų, [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundija]] ėjo link konfrontacijos su Prancūzijos karalyste ir iš viso atsiliepė šaltai. Net kita slapta delegacija (vadovaujama [[Albrechtas Kostka iš Postupicų|Albrechto Kostkos iš Postupicų]] kartu su A. Marini), skirta specialiai Prancūzijai ([[1464]] m. gegužegegužė), nepajėgė įveikti meistriškų [[Romos kurija|kurijos]] diplomatijos intrigų bei spaudimo. [[Liudvikas XI]] sutiko tik su dvišale sutartimi dėl draugystės.
Revoliucinga ir daugeliodaugeliu atžvilgių savo laikmetį pranokstanti mintis sukurti viduramžių „Tautų bendriją“ (analogas šiuometinei [[Jungtinių Tautų Organizacija|JTO]] ar [[Europos Sąjunga|ES]]) vis dėlto nerado pritarimo. Jiržio pastangos vargu ar galėjo prasimušti tokiametokiu pavidalepavidalu, kur buvo nepaisomanepaisant Popiežiaus galios tais laikais, kai [[bažnyčia]] vaidino žymiai didesnididesnį vaidmenį bendruomenės gyvenime, negu dabartyjedabar.
== „Iš Čekijos iki pasaulio krašto“ ==
|
