Sociologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 baitai pašalinti ,  prieš 10 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S
'''Sociologija''' tiria ir aprašo [[visuomenė]]s struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., [[politologija|politikos mokslas]] arba [[ekonomika]]), bet siekia naudodama sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologija domisi ir atskirais socialiniais junginiais (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir [[organizacija|organizacijos]]). Sociologija tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas – visuomenės susisluoksniavimas ([[socialinė stratifikacija]]), t. y. susiskirstymas į įvairias socialines grupes.
 
Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte'as. Sociologija atsirado [[XIX amžius|XIX]] amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti, kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypatingaiypač po [[Émile Durkheim|Emilio Durheimo]] ir jo pasekėjų postūmio.
 
Šiais laikais sociologai tiria [[Socialinė struktūra|makrostruktūras]], kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip [[rasė]], etniškumas, klasė arba [[lytis]] (giminė) bei tokius institutus kaip [[šeima]]; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įskaitant [[nusikalstamumas|nusikalstamumą]] ir [[Skyrybos|skyrybas]]; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.
2 733

pakeitimai