Skirtumų skaičiavimo mašina: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Skirtumų skaičiavimo mašina''' – [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžo]] suprojektuota sistema, skirta polinomų reikšmių lentelių sudarymo automatizavimui. Ji rėmėsi baigtinių skirtumų metodu. Ją galima laikyti pirmuokupirmuoju kompiuterio pagal dabartine sampratą prototipu. Ji nuo kitų to meto skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo užprogramuotos matematikos taisykles.

Tačiau 1833 m. darbai nutrūko Klemensui reikalaujant kompensuoti persikėlimo išlaidas. [[1834]] m. Č. Babidžui kilo Analitinės mašinos idėja. Vėliau jis vėl grįžo prie Skirtumų mašinos ir pagerino jos konstrukciją ([[1847]]-[[1849]] m.). Įkvėptas Č. Babidžo idėjų, Georg Scheutz'as sukonstravo kelias Skirtumų mašinas, kurių vieną [[1859]] m. pardavė Britanijos vyriausybei. Vėliau jų konstrukciją patobulino Martin Wiberg, tačiau naudojo tik logaritmų lentelėms sudarinėti. O 1876 m. Filadelfijos parodoje inžinierius George Bernard Grant'as demonstravo savo konstrukcijos Skirtumų mašiną. Ji buvo 8 pėdų pločio, 5 pėdų aukščio ir turėjo 15 tūkst. judančių detalių.

1989-1991 m. Londono mokslo muziejuje, 200-ųjų Č. Babidžo gimino metinių progai, Skirtumų mašina buvo sukonstruota pagal pradinius patobulintos versijos Č. Babidžo brėžinius. Juose rasta keletas netikslumų, kuriuos reikėjo pataisyti. Ją sudaro apie 4000 detalių iš plieno, geležies ir bronzos. Ji sveria 2,6 tonos, yra 10 pėdų pločio ir 6,5 pėdų aukščio. Ji gali skaičiuoti 7-okoojo laipsnio polinomus, kurių reikšmių skaičiavimus atlieka 31 skaitmenų tikslumu. Tačiau skaičiavimams atlikti rankeną reikia pasukti šimtus arba net tūkstančius kartų. 2000 m. buvo sukonstruotas ir Č. Babidžo sumanytas spausdintuvas, skirtas Skirtumų skaičiavimo rezultatams spausdinti.