16:27, 18 rugpjūčio 2010 versija taisyti SieBot (aptarimas \| indėlis) Botai 89 389 keitimai S robotas Pridedama: ta:கருக்கட்டல் ← Prieš tai darytas keitimas		22:41, 12 rugsėjo 2010 versija taisyti anuliuoti 62.212.203.116 (aptarimas) →‎Moters apvaisinimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 12: Akrosomos fermentai, tokie kaip [[hialuronidazė]], padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, tripsino fermentai skaido skaidriosios srities (''zona pellucida'') medžiagas. Dėl šių fermentų, taip pat akrosino poveikio spermatozoidas gali pereiti antrinį oocitą (dar besiformuojanti kiaušialąstė) dengiančius sluoksnius. Ejakuliacijos metu iš 300-500 mln. į makštį patekusių spermatozoidų, tik apie apie 300-500 pačių stipriausių pasiekia antrinį oocitą, ir galiausiai tik vienas iš jų apvaisina ją. Perėjęs pro oocito skaidriąją sritį, spermatozoidas sąveikauja su antrinio oocito paviršiumi. Vos tik jis paliečia oocito membraną, pakinta skaidriosios srities cheminės savybės ir ji tampa nelaidi kitiems spermatozoidams - pakinta kiaušialąstės medžiagų apykaita. Visų pirma suintensyvėja jos [[angliavandenis\|angliavandenių]] apykaita, [[baltymo sintezė\|baltymų sintezė]], iš aplinkos daugiau imama [[fosforas\|fosforo]] ir [[kalis\|kalio]]. Šių procesų metu taip pat pakinta išorinio kiaušialąstės sluoksnio elastingumas ir skaidrumas, po to susiformuoja apvaisinimo dangalas, kuris nebeleidžia kitiems spermatozoidams patekti į kiaušialąstę. Ir nors kiti spermatozoidai jau būna perėję spindulinį vainiką, ar pradėję tirpdyti skaidriosios srities sluoksnį, į kiaušialąstę dėl to patekti negali. ~~Susuliejus~~Susiliejus spermatozoido ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido galva, kaklas ir uodega. Oocitas tuo metu baigia antrąjį mejozinį dalijimąsi ir virsta kiaušialąste, turintį moteriškąjį probranduolį bei dar susidaro vienas polinis (redukcinis) kūnelis. Tuo metu atsiskiria spermatozoido uodega nuo galvos ir suyra, o jo branduolys virsta vyriškuoju probranduoliu (pronukleusu). Prasideda lytinio susijungimo kelias (''via copulativa''), kurio metu pradeda artėti spermatozoido ir kiaušialąstės branduoliai. Branduolius dengiantys apvalkalai išnyksta, chromosomos susilieja ir išsidėsto centrosomos sudarytoje dalijimosi verpstėje. Susijungus branduoliams susidaro [[zigota]] (''zygote''). Dauguma [[spermatozoidas\|spermatozoidų]], esančių moters lytiniuose takuose, gali dalyvauti apvaisinime 2–3 paras, o kartais net 4–5 paras po [[ejakuliacija\|ejakuliacijos]]. Tuo tarpu [[ovuliacija\|ovuliavusi]] [[kiaušialąstė]] yra gyvybinga maždaug 24 valandas. Taigi, geriausias laikotarpis apvaisinimui įvykti yra subrendusio [[folikulas\|folikulo]] plyšimo metas, šitaip išsilaisvinant kiaušialąstei, o taip pat 2–3 dienos prieš ovuliaciją. Moterims, naudojančioms [[periodinis susilaikymas\|periodinio susilaikymo]] kontraceptinius metodus, reikėtų nepamiršti, kad ovuliacijos metas varijuoja, o kiaušialąstės ir spermatozoidų gyvybingumas gali būti ir padidėjęs.

Apvaisinimas: Skirtumas tarp puslapio versijų