Ričardas Kazlauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
[[Vaizdas:R.Kazlausko knygos, 2006-11-29.jpg|thumb|right|260px|R.Kazlausko knygos]]
 
'''Ričardas Kazlauskas''' Gimė(g. [[1927]] m. [[rugsėjo 14]] d.) Vilniuje. 1947[[zoologija|zoologas]], m.mokslininkas baigėir Vilniausdėstytojas, 1-ąją berniukų[[docentas]] gimnaziją, 1952(1968 m. - Vilniaus un-to Gamtos f-tą), įgijo[[profesorius]] biologo-zoologo(1992 specialybęm.).
 
== Biografija ==
Nuo 1947 m. dirba Vilniaus un-to Gamtos f-to Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantas, 1952-55 m. minėto f-to Zoologijos katedroje aspirantas, nuo 1956 m. vyr. dėstytojas, nuo 1966 m. docentas, nuo 1992 m. profesorius.
Gimė 1927 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje. 1947 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, 1952 m. - Vilniaus universiteto [[Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas|Gamtos fakultetą]], įgijo biologo-zoologo specialybę.
 
Nuo 1947 m. dirba Vilniaus un-touniversiteto Gamtos f-tofakulteto Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantas, 1952-55 m. minėto f-to Zoologijos katedroje aspirantas, nuo 1956 m. - vyr. dėstytojas, nuo 1966 m. - docentas, nuo 1992 m. -profesorius.
1963 m. Vilniaus un-to Gamtos f-to mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją “Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai” (mokslinis vadovas S. Jankauskas) [960]. 1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai).
 
1963 m. Vilniaus un-toVU Gamtos f-tofakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją “Lietuvos„Lietuvos TSR upių entomofauna (''Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera'') ir jos reikšmė upėtakių mitybai”mitybai“ (mokslinis vadovas [[Steponas Jankauskas|S. Jankauskas]]) [960]. 1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai).
Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus. Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrė Karklės upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus upėtakių mitybą priklausomai nuo sezono. Ypatingą dėmesį skyrė lašalų sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui rūšis. Išnagrinėjo lašalų paplitimą Pabaltijyje ir daugelyje buvusios SSRS regionų.
 
Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus. Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrė Karklės upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus [[upėtakiai|upėtakių]] mitybą priklausomai nuo sezono. Ypatingą dėmesį skyrė [[lašalai|lašalų]] sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui [[rūšis]]. Išnagrinėjo lašalų paplitimą [[Pabaltijis|Pabaltijyje]] ir daugelyje buvusios SSRS[[TSRS]] regionų.
Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę - dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus un-te sukaupė didelę drugių kolekciją.
 
Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę - dieninius [[drugiai|drugius]]. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus un-teuniversitete sukaupė didelę drugių kolekciją.
 
1968 m. R. Kazlauskui suteiktas docento, 1992 m. - profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.
 
1995 m. parengė [[Habilituotas daktaras|habilituoto gamtos mokslų daktaro]] disertaciją “Lietuvos„Lietuvos drugiai (''Macrolepidoptera''), upių vabzdžiai (''[[Ephemeroptera]]'', ''[[Plecoptera]]'', ''[[Trichoptera]]'') ir jų paplitimo dėsningumai”dėsningumai“ (neginta).
 
Organizavo ir dalyvavo daugelyje moksl.mokslinių ekspedicijų į įvairius buvusios SSRSTSRS regionus. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose: 1981 m. - Kuboje, 1994m. - Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. - prie Adrijos jūros ([[Kroatija]]); parsivežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas. Buvo “Tarybų„Tarybų Lietuvos enciklopedijos”enciklopedijos“ ir “Lietuviškosios„Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos”enciklopedijos“ mokslinis konsultantas.
 
Už reikšmingus mokslui darbus ir gamtosaugos populiarinimą Lietuvoje 1995 m. R. Kazlauskui paskirta Mokslų akademijos vardinė Tado Ivanausko (gamtosauga) premija.
 
Lietuvos entomologų, Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos ornitologų d-jų narys.
 
Pagrindinė mokslų darbo sritis – buvusių TSRS upių [[entomologija|entomofauna]], [[drugiai|Lietuvios drugiai]], [[apsiuvos]], [[ankstyvės]], [[lašalai]].
 
eilutė 25 ⟶ 30:
 
== Publikacijos ==
Išspausdino monografijų, vadovėlių:
Išspausdino monografijų, vadovėlių: “Lietuvos drugiai” (1984) [301]; “Bestuburių zoologija” (1988, vadovėlis aukštosioms mokykloms) [299]. Bendraautoris leidinių: “Lietuvos TSR raudonoji knyga” (1981) [375]; “TSRS Europinės dalies gėlavandenių bestuburių apibūdintojas” (parašė skyrių “Lašalai”) (1977, rusų k.) [1064]; “Čepkeliai” (1977) [77]; “Jie neturi išnykti” (1979) [300]; “Anykščių šilelis” (1979) [40]; “Žvejo vadovas” (1982) [764]; “Kuršių nerija” (1983) [83]; “Lietuvos raudonoji knyga” (1992) [367] ir kt. Parašė vadovėlių mokykloms: “Lietuvos gamta” (1990, 2-asis leid. 1992) (vadovėlis vidurinių mokyklų 5-ajai klasei), (1991 m. išleistas lenkų, 1993 m. - rusų k.) [302, 304]; “Lietuvos gamta: Skaitiniai” (1997, su D. Kazlauskiene) [305]. Publikavo knygą “Mano numylėtiniai” (1997) [303]. Kartu su kitais išvertė į lietuvių k. V. Natali vadovėlį “Bestuburių zoologija”, A. Banikovo ir kt. knygą “Zoologijos kursas”, kurie ilgus metus buvo vienos svarbiausių zoologijos mokymo priemonių aukštosiose mokyklose. 1997 m. su kitais paskelbė knygą “Po tėviškės dangum” […].
* „Lietuvos drugiai“ (1984) [301];
* „Bestuburių zoologija“ (1988, vadovėlis aukštosioms mokykloms) [299].
Bendraautoris leidinių:
* „Lietuvos TSR raudonoji knyga“ (1981) [375];
* „TSRS Europinės dalies gėlavandenių bestuburių apibūdintojas“ (parašė skyrių “Lašalai”) (1977, rusų k.) [1064];
* „Čepkeliai“ (1977) [77];
* „Jie neturi išnykti“ (1979) [300];
* „Anykščių šilelis“ (1979) [40];
* „Žvejo vadovas“ (1982) [764];
* „Kuršių nerija“ (1983) [83];
* „Lietuvos raudonoji knyga“ (1992) [367] ir kt.
Parašė vadovėlių mokykloms:
* „Lietuvos gamta“ (1990, 2-asis leid. 1992) (vadovėlis vidurinių mokyklų 5-ajai klasei), (1991 m. išleistas lenkų, 1993 m. - rusų k.) [302, 304];
* „Lietuvos gamta: Skaitiniai“ (1997, su D. Kazlauskiene) [305].
Publikavo knygą „Mano numylėtiniai“ (1997) [303].
<br>Kartu su kitais išvertė į lietuvių k. V. Natali vadovėlį „Bestuburių zoologija“, A. Banikovo ir kt. knygą „Zoologijos kursas“, kurie ilgus metus buvo vienos svarbiausių zoologijos mokymo priemonių aukštosiose mokyklose.
<br>1997 m. su kitais paskelbė knygą „Po tėviškės dangum“ […].
 
Paskelbė apie 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.
 
Apie 30 metų vedė per televiziją ir radiją biologijos laidas “Langas„Langas į gamtą”gamtą“, “Vakaras„Vakaras su tėveliu”tėveliu“, “Gamtos„Gamtos duris atvėrus”atvėrus“ (paruošė apie 200 laidų). Jo iniciatyva buvusioje SSRSTSRS įsteigti pirmieji [[Balinis vėžlys|balinių vėžiųvėžlių]] ir entomologiniai draustiniai. Kartu R. Kazlauskas yra didelis Lietuvos paukščių žinovas.
{{citata|Jei norite ilgiau gyventi – studijuokite Gamtos mokslų fakultete!|Profesorius Ričardas Kazlauskas}}