Tačiau matematiška tėra Spinozos filosofinės sistemsosistemos forma, o jos turinys – [[Metafizika|metafizinis]]. Traktate „Rene Descartes‘o Filosofijos pradai, įrodyti geometrijos metodu“ išdėstyta monistinė visa ko vieningumo doktrina. [[René Descartes|Descartes‘o]] filosofijos [[Sąmonės filosofija|dualizmas]] – Dievo ir pasaulio, minties ir tįsumo, sielos ir kūno, laisvės ir mechanizmo dualizmas – jam buvo visiškai nepriimtinas. Tačiau tam dualizmui įveikti jis pasitelkė paties [[René Descartes|Descartes‘o]] prielaidas; iš jo suformuluoto substancijos apibrėžimo (substancija yra tai, kas egzistuoja savaime ir paaiškina pats per save) Spinoza padarė išvadą, kad substancija yra tik viena, ji yra Dievas. Juk jis egzistuoja pats savaime, negali būti apribota; tai – kažkas begaliniška, o begalinė substancija – tai Dievas. Substancija negali būti sukurta, nes tuomet ji turėtų priežastį ir egzistuotų kaip tos priežasties padarinys, o ne pati savaime. Taigi nėra kitos substancijos, išskyrus Dievą. Dievas, arba substancija, - tai du to paties dalyko pavadinimai.
Iš čia išplaukia, kad pasaulis negali egzistuoti už Dievo, o tik Dieve. Ne tik daiktų, bet ir minčių pasaulis nėra savaimingas, abu jie yra to, kas egzistuoja savaime, t. y. Dievo, apraiškos. Jie yra ne už Dievo, tad ir Dievas yra ne už jų. Dievas, arba gamta, - tik du to paties dalyko pavadinimai. Toks [[panteizmas]] turėjo įveikti Dievo ir pasaulio [[Sąmonės filosofija|dualizmą]].
