Vaclovas Rymavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vaclovas Rymavičius''' ([[1899]] m. [[rugpjūčio 26]] d. Panoterių miestelyje, Ukmergės apskr. – [[1972]] m. [[rugpjūčio 12]] d. Buenos Aires –, Argentina), - vargonininkas ir chorvedys.

Tėvas buvo vargonininkas, mokęsis pas [[Juozas Naujalis|J. Naujalį]]. Todėl ir sūnus pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo. Paūgėjęs mokėsi [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] vargonininkų kursuose [[Kaunas|Kaune]] ir vargonininkavo Panoteriuose. [[1928]] m. atvyko į Argentiną ir Kordobos provincijoje, Aušros Vartų lietuvių parapijoje, gavo vargonininko ir chorvedžio vietą. [[1930]] m. subūręs chorą, vėliau jį pavadino Šv. Cecilijos vardu. [[1950]] m. choras koncertais pažymėjo savo kūrybinės veiklos 20-metį. V. Rymavičius dirbo ir lankė Buenos Aires Villiams konservatoriją, kur mokėsi skambinti fortepijonu ir kompozicijos. Lietuvių prašomas chorą suorganizavo ir Berisso mieste – jis vadinosi Mindaugo draugijos choru. Chorai giedojo bažnyčiose, dainavo koncertuose, dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose. Šv. Cecilijos choras į plokšteles įdainavo nemaža lietuviškų dainų, kurių dauguma paties chorvedžio. [[1934]] m. choras giedojo 32-ajame Eucharistiniame kongrese Buenos Aires, dalyvavo Argentinos radijo programose ir lietuvių radijo valandėlėse „Lietuvos aidai“. Taip pat vadovavo „Aušros" mišriajam chorui Buenos Aires. V. Rymavičius apie 44 metus [[Argentina|Argentinoje]] populiarino lietuvišką dainą, žadino mūsų tautiečių patriotinius jausmus.