Halio kometa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: jv:Komèt Halley
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
| antraštė =
| atradimas = yes
| atradėjas = [[EdmundasEdmond HalisHalley]]
| atrastas = 1758 m.
| epocha = 2449400.5<br />([[1994]] m. [[vasario 17]] d.)
Eilutė 11:
| pusašis = 17.8 av
| ekscentricitetas = 0.967
| periodas = 75.3,32 a
| posvyris = 162.3°
| paskutinis_p = [[1986]] m. [[vasario 9]] d.
| sekantis_p = [[2061]] m. [[liepos 28]] d. [http://ssd.jpl.nasa.gov/horizons.cgi]
}}
'''Halio kometa''' – šviesiausia ir viena žinomiausių žinomų periodinių [[Kometa|kometų]]. Pasirodo vidutiniškai kas 76 metus. Sekantį kartą danguje ji bus matoma 2061 m, paskutinįPaskutinį kartą pasirodė [[1986]] m., Orbitoskitą elementai:kartą a=17.8danguje av,ji e=0.967,bus i=162.3,matoma P=76.032061 m. Pavadinta anglų matematiko ir astronomo [[Edmundas Halis|Edmundo Halio]] ([[1656]]-[[1742]]) vardu.
 
Gerai matoma plika akimi. Kaip ir kitos periodinės kometos - kurių daugumos periodas yra nuo trijų iki 20 metų - kiekvieno perihelio metu kometa praranda medžiagos dalį garuojant, dėl to kiekvieną kartą mažėja ir ryškumas.
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Tapestry of bayeux10.jpg|thumb|left|200px|Halio kometos pasirodymas 1066 m.]]
Senovėje kometų pasirodymas reikšdavo didžiulę nelaimę ([[Karas|karą]], badą) ir per visus laikus žmonijai daugiausia baimės įvarė Halio kometa.
 
Pirmąkart ji paminėta 240 m. pr. m. e. Jos pasirodymą [[Jeruzalė]]s istorikas J. Flavijus palaikė ženklu, kad žus miestas ir šventovė. Bet taip atsitiko tik po 70 m. Vėliau, po 1000 metų kometos pasirodymas sutapo su kautynėmis prie Heistingso, kai normandai užkariavo [[Anglija|Angliją]]. [[1301]] m. dailininkas Džotas di Bondonė, pamatęs kometą, užfiksavo ją kaip [[Betliejus|Betliejaus]] žvaigždę. [[1910]] m. kometos pasirodymas sukėlė tikrą paniką – imta laukti pasaulio pabaigos.
 
Pavadinta anglų matematiko ir astronomo [[Edmond Halley]] ([[1656]]-[[1742]]), kuris dėl savo pasiekimų nustatant kometų orbitas 1720 m. buvo paskirtas karališkuoju astronomu ir Grinvičo observatorijos vadovu, vardu. [[XVII amžius|XVII a.]] kometą stebėjo [[Kepleris]] ir [[Niutonas]]. Pastarasis įrodė, kad ji juda beveik paraboline [[orbita]]. Iki to laiko manyta, kad kometų pasirodymo prognozuoti neįmanoma, tačiau Halley 1705 m.
== Stebėjimas ==
nustatė, kad 1682 m. stebėtas dangaus kūnas buvo toks pats kaip ir ankstesni kometų pasirodymo atvejai, bei teisingai išpranašavo kometos grįžimą 1759 m. Tai 1758 m. patvirtino [[Johann Georg Palitzsch]] ir [[Christian Gärtner]].
[[XVII amžius|XVII a.]] kometą stebėjo [[Kepleris]] ir [[Niutonas]]. Pastarasis įrodė, kad ji juda beveik paraboline [[orbita]]. Niutono draugas anglų matematikas ir astronomas E. Halis (''E. Halley'') surinko duomenis apie anksčiau matytas kometas, apskaičiavo daugelio jų orbitas, sudarė pirmąjį jų katalogą ir pastebėjo, kad 3 kometos, stebėtos maždaug 76 m. tarpais, skriejo labai panašiomis orbitomis. Jis surizikavo numatyti to tariamo vieno objekto pasirodymo datą [[1958]] m. Tačiau jis nepasirodė. Jis kartu su pora kitų mokslininkų atliko skaičiavimus, atsižvelgdami į tai, kad kometai pasirodyti laiku trukdė didžiųjų [[Planeta|planetų]] poveikis jos orbitai.
 
XX a. per perihelį kometa praskriejo [[1910]] ir [[1986]]. [[1996]] kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: ''Giotto'' (600 km), ''Vega 1'' (8890 km), ''Vega 2'' (8030 km), ''Sakigake'' (7 mln. km) ir ''Suisei'' (151 000 km).