|
[[Image:PLCH-VANAGAITIS ANTANAS.jpg|thumb|right|200px|Antanas Vanagaitis]]
'''Antanas Vanagaitis''' ([[1890]] m. [[gegužės 19]] d. Valių k., (Bubelių valsč., [[Šakiai|Šakių]] apskr.) - [[1949]] m. [[kovo 10]] d. Gulfporte, MI, palaidotas [[Čikaga|ChicagojeČikagoje]], IL - [[JAV]]), – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, aktorius, visuomenininkas.
== Biografija ==
Baigęs [[Šakiai|Šakių]] dviklasę rusų mokyklą, pas vargonininką [[Juozas Sodaitis|J.Juozą Sodaitį]] išmoko vargonuoti. [[1905]] m. buvo įsitraukęs į revoliucinę veiklą, [[1907]] - [[1910]] m. vargonininkavo įvairiose Lietuvos parapijose. [[1911]] - [[1912]] m. lankė vasaros [[Juozas Naujalis|J.Juozo Naujalio]] vargonininkų kursus [[Kaunas|Kaune]], įstojo į Vargonininkų sąjungą ir buvo išrinktas į Centro valdybą. Iš Paežerėlio [[1913]] m. persikėlė į [[Laižuva|Laižuvą]] pas J.[[Vaižgantas|Juozą Tumą-Vaižgantą]] vargonininkauti, tvarkė parapijos skaityklą, suorganizavo chorą, mokė giesmių ir lietuviškų dainų, koncertavo. Bet neilgai trukus išvažiavo į [[Vabalninkas|Vabalninką]] ir vargonininkavo pas kunigą V.[[Vladas Mironas|Vladą Mironą]]. [[1914]] m. su klebonu persikėlė į [[Daugai|Daugus]]. Čia subūrė chorą ir [[1915]] m. vasarą surengė tris vakarus-koncertus. [[1918]] - [[1921]] išvyko iš Lietuvos, Dresdeno konservatorijoje studijavo fortepijoną, kompoziciją ir dirigavimą, bet dėl lėšų stokos studijas nutraukė ir vėl grįžo į Lietuvą - Kauną. Iš pradžių dirbo Valstybės teatro operos sufleriu, paskui perėjo į dramos trupę ir per trumpą laiką suvaidino apie 19 įvairių vaidmenų, buvo muzikos dalies vedėjas. Kartu dėstė muziką „Saulės" mokytojų seminarijoje, nuo [[1923]] vadovavo Šaulių sąjungos centriniam mišriajam chorui ir Jėzuitų gimnazijos chorui. [[Kaunas|Kaune]] pradėjo rašyti dainas. Greit išpopuliarėjo jo daina „Stasys", „Dul-dul-dūdelė", „Mes be Vilniaus nenurimsim" ir kt.
[[1918]] - [[1921]] m. išvyko iš Lietuvos, [[Drezdenas|Drezdeno]] konservatorijoje studijavo fortepijoną, kompoziciją ir dirigavimą, bet, dėl lėšų stokos, studijas nutraukė ir vėl grįžo į Lietuvą - Kauną. Iš pradžių dirbo [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] operos sufleriu, paskui perėjo į dramos trupę ir per trumpą laiką suvaidino apie 19 įvairių vaidmenų, buvo muzikos dalies vedėjas. Kartu dėstė muziką „Saulės“ mokytojų seminarijoje, nuo [[1923]] m. vadovavo [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] centriniam mišriajam chorui ir Jėzuitų gimnazijos chorui. Kaune pradėjo rašyti dainas. Greit išpopuliarėjo jo daina „Stasys“, „Dul-dul-dūdelė“, „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir kt.
[[1924]] išvyko į JAV ir apsigyveno [[Čikaga|Chicagoje]], IL. Su aktoriais J. Olšausku, V. Dineika, J. Dikiniu sudarė vodevilio teatrinę trupę „[[Dzimdzi drimdzi]]" ir su pertraukomis iki [[1931]] gastroliavo po Amerikos lietuvių kolonijas. [[1925]] - [[1927]] vadovavo Chicagos „Birutės" chorui, bandė įkurti Lietuvių operą - [[1926]] m. [[gruodžio 5]] d. pastatė C. W. Glucko vieno veiksmo operą „Gegužės karalaitė". [[1928]] pradėjo leisti žurnalą „Margutis" (finansiškai rėmė J. Bačiūnas) - daina ir humoru žadino lietuvybę. ▼
▲[[1924]] m. išvyko į JAV ir apsigyveno [[Čikaga|Chicagoje]], ILČikagoje. Su aktoriais J.Juozu Olšausku, V.[[Viktoras Dineika |Viktoru Dineika]], J.Jonu Dikiniu sudarė vodevilio teatrinę trupę „[[Dzimdzi drimdzi]] "“ ir (su pertraukomis iki [[1931]] m.) gastroliavo po [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių ]] kolonijas. [[1925]] - [[1927]] m. vadovavo ChicagosČikagos „Birutės"„Birutės“ chorui, bandė įkurti Lietuvių operą - [[1926]] m. [[gruodžio 5]] d. pastatė C. W. Glucko vieno veiksmo operą „Gegužės karalaitė"karalaitė“. [[1928]] m. pradėjo leisti žurnalą „Margutis"„Margutis“ (finansiškai rėmė J. Bačiūnas) - daina ir humoru žadino lietuvybę.
Nuo [[1932]] pradėjo rengti „Margučio" radijo programas. „Margutis" tapo centrine ašimi, apie kurią sukosi Chicagos ir jos apylinkių lietuvių kultūrinis gyvenimas. [[1936]] m. [[lapkričio 16]] d. pirmą kartą „Margučio" programą perdavė į Lietuvą. [[1934]] m. [[liepos 19]] d. Pasaulinės parodos metu [[Čikaga|Chicagoje]] suorganizavo simfoninį koncertą, kurio dalis programos buvo lietuviška. Vienas ir su kitais artistais įdainavo kūrinių į plokšteles. Parašė tekstus knygelėms „Vanago plunksna" ([[1927]]) ir „Vanago sapnas" ([[1928]]). Keliuose „Margučio" numeriuose spausdino įspūdžius iš koncertinių kelionių po Amerikos lietuvių kolonijas. ▼
▲Nuo [[1932]] m. pradėjo rengti „Margučio"„Margučio“ radijo programas. „Margutis"„Margutis“ tapo centrine ašimi, apie kurią sukosi ChicagosČikagos ir jos apylinkių lietuvių kultūrinis gyvenimas. [[1936]] m. [[lapkričio 16]] d. pirmą kartą „Margučio"„Margučio“ programą perdavė į Lietuvą. [[1934]] m. [[liepos 19]] d. Pasaulinės parodos metu [[Čikaga|Chicagoje]]Čikagoje suorganizavo simfoninį koncertą, kurio dalis programos buvo lietuviška. Vienas ir su kitais artistais įdainavo kūrinių į plokšteles. Parašė tekstus knygelėms „Vanago plunksna"plunksna“ ( [[1927 ]] m.) ir „Vanago sapnas"sapnas“ ( [[1928 ]] m.). Keliuose „Margučio"„Margučio“ numeriuose spausdino įspūdžius iš koncertinių kelionių po Amerikos lietuvių kolonijas.
A. Vanagaitis sukūrė apie 600 įvairių kūrinių. Išpopuliarėjo jo dainos „Plaukia Nemunėlis", „Leiskit į Tėvynę", „Vilniun trauk, ulonai", „Iš rytų šalelės", „Molio uzbonas" ir kt. Iš sudėtingesnių dainų paminėtinos: „Laisvės varpas", „Malda už žuvusius", „Tas ne brolis", „Vėjužėlis". Sukūrė giesmių, pjesių fortepijonui, vodevilių ir sceninės muzikos. „Birutės" choro jubiliejui sukūrė muziką baletui, operetę „Elenutė", komišką operą „Trys sesutės munšainutės". Parašė Lietuviškas mišias, dvi Kalėdų giesmes, „Sveika Marija", „Tėve mūsų" ir kt. V. Alantas suredagavo knygą „Antanas Vanagaitis" ([[1954]]), o jo svainis A. Olis pagamino apie A. Vanagaitį garsinį filmą. Jo dainos „Dobilėlis", „Rodos, prapulčiau", „Vėjužėlis" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Chicagoje]]. Už nuopelnus lietuvių muzikinei kultūrai A. Vanagaitis apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu.
==Šaltinis Kūryba ==
Sukūrė apie 600 įvairių kūrinių. Išpopuliarėjo jo dainos „Plaukia Nemunėlis“, „Leiskit į Tėvynę“, „Vilniun trauk, ulonai“, „Iš rytų šalelės“, „Molio uzbonas“ ir kt. Iš sudėtingesnių dainų paminėtinos: „Laisvės varpas“, „Malda už žuvusius“, „Tas ne brolis“, „Vėjužėlis“.
Sukūrė giesmių, pjesių fortepijonui, vodevilių ir sceninės muzikos. „Birutės“ choro jubiliejui sukūrė muziką baletui, operetę „Elenutė“, komišką operą „Trys sesutės munšainutės“. Parašė Lietuviškas mišias, dvi Kalėdų giesmes, „Sveika Marija“, „Tėve mūsų“ ir kt.
V. Alantas suredagavo knygą „Antanas Vanagaitis“ ([[1954]] m.), o jo svainis A. Olis pagamino apie A. Vanagaitį garsinį filmą. Jo dainos „Dobilėlis“, „Rodos, prapulčiau“, „Vėjužėlis“ skambėjo JAV ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių [[dainų šventė]]se Čikagoje. Už nuopelnus lietuvių muzikinei kultūrai A. Vanagaitis apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu.
== Šaltinis ==
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
|
