Chuzestanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nukreipiama į Chuzestano provincija |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
:''Šis straipsnis - apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite [[Lorestano provincija]]''
{{Regionasd
| Spalva = #008000
| Tipas = Didžiojo Irano regionas
| Pavadinimas = Chuzestanas خوزستان
| Foto = Choghazanbil2.jpg
| Šalis = vakarų [[Iranas]]
| Vėliava =
| Tauta = [[persai]], [[arabai]], [[bachtiarai]]
| Kalba =
| Valstybės = [[Mušašaja]] (1441 m.-XIX a.)
| Laikotarpis =
| Miestai = [[Ahvazas]], [[Choramšachras]], [[Bandar e Mahšaras]]
| Žemėlapis = Irano islamiski regionai.png
| Sąrašas = '''Didžiojo Irano regionai''':<br>[[Kurdistanas]], [[Lorestanas]], [[Chuzestanas]], [[Persijos Irakas|Irakas]], [[Azerbaidžano istorija|Azerbaidžanas]], [[Tabaristanas]], [[Farsas (regionas)|Farsas]], [[Jazdas (regionas)|Jazdas]], [[Kermanas (regionas)|Kermanas]], [[Chorasanas]], [[Chorezmas]], [[Sistanas]], [[Beludžistanas]], [[Makranas]]
}}
'''Chuzestanas''' ({{fa|خوزستان|Khuzestan}}) - regionas [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], [[Iranas|Irano]] teritorijoje, apgyvendintas įvairių etninių grupių, daugausia [[arabai|arabų]], [[persai|persų]], [[bachtiarai|bachtiarų]].
Istorinis Chuzestanas apima dabartinės [[Chuzestano provincija|Chuzestano provincijos]] vakarinę, žemumų dalį.
Pavadinimas kilęs greičiausiai nuo senovės [[Elamas|Elamo]] sostinės [[Sūzai|Sūzų]] (dab. [[Šušas]]).
== Geografija ==
Chuzestanas - regionas, esantis geografiškai ir kultūriškai tarp dviejų Islamo civilizacijų - [[Arabų civilizacija|Arabų]] ir [[Didysis Iranas|Didžiojo Irano]]. Tai - vienas iš nedaugelio lygumose esančių [[Didysis Iranas|Didžiojo Irano]] regionų. Jis yra į vakarus nuo [[Zagroso kalnai|Zagroso kalnų]] ir užima dalį geografinės [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] lygumos. Rytuose regionas atsiremia į Zagroso kalnus (istorinį [[Lorestanas|Lorestaną]]). Vakaruose jį apriboja [[Šat el Arabas]] ir [[Tigras (upė)|Tigras]], kurie skiria nuo tikrosios Mesopotamijos.
Svarbiausia regiono upė yra [[Karūnas]]. Klimatas karštas, drėgnas. Žemės labai derlingos ir tinkamos žemdirbystei. Vasarą temperatūra viršija 40°C. Žiemos vėsios ir sausos, kartais temperatūra nukrenta žemiau 0°C, pasninga.
== Istorija ==
===Senovės Chuzestanas===
{{main|Elamas}}
Chuzestanas yra ilgiausią istoriją Irane turintis regionas. Tai nulėmė jo artumas senovės [[Mesopotamija]]i, iš kurios sklido civilizacija. Jau III tūkst. pr. m. e. čia susikūrė [[Elamas|Elamo civilizacija]], kurios kultūra ilgainiui paveikė visą vakaruose plytėjusį Irano kalnyną. Vietos gyventojai [[elamitai]] kalbėjo izoliuota [[elamitų kalba]]. Nuo I tūkst. pr. m. e. į regioną kėlėsi [[iranėnai]], tačiau čia ilgai buvo išlaikyta elamitų populiacija.
I tūkst. pr. m. e. šį regioną iš pradžių valdė [[Asirų imperija]], vėliau [[Achemenidų imperija]] (nuo maždaug 538 m. pr. m. e.). Pastarojoje Elamas buvo vienas svarbiausių regionų, čia stovėjo vien iš Imperijos sostinių, o elamitų kalba buvo laikoma valstybine. Nepaisant to, ji pamažu nyko iš kasdieninio vartojimo ir buvo asimiliuota persų kalbos. Dar vėliau regioną valdė [[Seleukidai]], [[Aršakidai]], [[Sasanidai]]. Valdant pastariesiems Chuzestanas vėl tapo svarbiu imperijos regionu, čia buvo pastatyta daug naujų miestų ir statinių. Tuo metu regionas buvo labai veikiamas [[Nestoriečiai|Nestoriečių]], kurie čia įsitvirtino ir plėtojo savo religiją. Greta to per Persijos įlanką regioną apgyvendino ir įvairios [[arabai|arabų]] gentys.
===Viduramžiai===
639 m. [[arabai]] įsiveržė į Chuzestaną, o vėliau ir visa Sasanidų imperija prijungta prie [[Kalifatas|Kalifato]]. Vietos gyventojai buvo islamizuoti, ir labai didele dalimi arabizuoti, kaip ir visa Mesopotamija vakaruose. Tai buvo ryčiausias regionas, kur įsitvirtino [[arabų kalba]]. X a. regione įsitvirtino [[Bujidai]], nuo XI a. valdė [[Seldžiukai]], dar vėliau [[Chulaguidai]], [[Timūridai]]. Šių dinastijų laikais arabų kultūros įtaka regione mažėjo, regionas pradėtas iš naujo persizuoti.
===Arabistanas===
{{main|Mušašaja}}
XV a. silpstant Timūridų valdžiai, regione įsitvirtino [[šiitai|šiitų]] sekta [[Mušašaja]] ({{ar|Musha‘sha’iyyah}}). 1441 m. jie paėmė [[Hoveizehas|Hoveizeho]] miestą, kurį padarė savo sostine, ir įgijo valdžią visame Chuzestane. Šios sektos laikais regionas buvo vėl iš naujo arabizuojamas, čia kėlėsi įvairios arabų gentys iš kito Tigro kranto ir iš Persijos įlankos. Svarbiausia gentis buvo ''Bani Kaab''. Dėl gausios arabų populiacijos, regionas buvo pavadintas '''Arabistanu'''. Mušašaja išlaikė įtaką ir autonomiją Chuzestane iki pat XIX a.
Tuo metu dėl nominalios regiono valdžios kovojo dvi imperijos - [[Osmanų imperija]] vakaruose ir [[Safavidai]] rytuose. 1510 m. čia pirmą kartą įsitvirtino Safavidai, o vėliau ne kartą ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai regionas ilgam liko [[Persija]]i. Čia suformuota autonomiška Arabistano provincija.
===XIX-XXI a.===
XIX a. dėl įtakos regione konkuravo [[Britų imperija]] ir [[Rusijos imperija]]. Pirmiesiems regionas buvo svarbus strategiškai, ir jie turėjo didesnę įtaką pietuose. 1936 m. regionas vėl pervardintas Chuzestano provincija. Iranui atkūrus savo suverenitetą, XX a. II pusėje regione prasidėjo nepersiškų tautų (arabų, bachtiarų) persekiojimai. Tai didino tautų pasipriešinimą ir separatistines nuotaikas.
1979 m. įvykus [[Irano revoliucija]]i, regione prasidėjo masiniai judėjimai. Jie buvo vienas iš 1980-1988 m. vykusio [[Irano-Irako karas|Irano-Irako karo]] priežasčių. Karo metu regionas ypač nuniokotas, sugriauta infrastruktūra, tūkstantmetis kultūrinis paveldas. Po karo pamažu atkuriama regiono ekonomika.
[[Kategorija:Didžiojo Irano regionai]]
[[Kategorija:Arabų pasaulio regionai]]
[[en:History of Khūzestān Province]]
| |||