Graikiška virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Graikų nacionalinė virtuvė savo ištakomis siekia [[Senovės Graikija|Senovės Graikiją]] ir tuo metu paplitusią [[senovės graikų mityba|mitybą]]. Jau tuomet buvo apspręsti pagrindiniai virtuvėje naudojami produktai, atsirado patiekalai, kurių tradicijos išliko iki dabar. Pvz., [[vynas|vynai]] (pvz., [[retsina]]), atskiros [[duona|duonos]] rūšys, [[lęšiai|lęšių]] sriuba, [[fasolada]]) buvo gaminami jau prieš mūsų erą, kuomet Archestratas 320 m. pr. m. e. parašė pirmąjį pasaulyje kulinarijos vadovėlį. Šios tradicijos buvo išplatintos į kitas senovės tautas ir davė pagrindą kitoms [[Viduržemio jūros virtuvės|Viduržemio jūros virtuvėms]].

Vėlesniais, [[Helenizmas|Helenizmo]] ir [[Bizantijos imperija|Bizantijos]] laikais atsirado ir naujų patiekalų: vietos dešros (pvz., [[lukaniko]]), sūriai (pvz., [[feta]]), [[košė]]s ir pan. Bizantijos imperijos įtaka ir tarptautinė prekyba nulėmė, kad į virtuvę atėjo daug naujų produktų, neprieinamų anksčiau: [[ikrai]], [[muskatas]], [[citrina]] ir pan.

Nuo XII a. graikų virtuvę veikė [[italų virtuvė]]s tradicijos (pvz., atsirado makaronų patiekalai, kaip kad [[pasticio]]), o nuo XV a. [[turkų virtuvė]]s įtaka, kuri buvo ypač stipri: iki mūsų dienų labai didelė dalis Graikijoje valgomų patiekalų ([[burekas]], [[musaka]], [[caciki]], [[dolma]], dauguma desertų ir kt.) yra turkiškos kilmės. Turkų įtakos laikais Graikiją pasiekė ir daug naujų produktų, kaip kad [[bulvė]], [[pomidoras]], [[ankštinis pipiras]] ir pan.

* Melomakarona ({{gr|Μελομακάρονα}})- – kalėdiniai sausainiai su medumi ir riešutais;