Dermė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dermė''' (gr. ''{{Gr|harmonia''}}, lot. ''{{La|modus''}}, pranc. ir angl. ''{{En|mode''}}, ''Tongeschlecht'', ''Tonart'', rus. лад) - muzikos garsų aukščio santykių sistema; konkretus tos sistemos tipas. Dermę sudarantys garsai yra vadinami '''dermės laipsniais''', o jų visuma - garsaeiliu. Skirtingų dermės laipsnių svarba dermėje nevienoda. Svarbiausias yra pirmasis, pagrindinis dermės laipsnis - [[tonika]]. kiti dermės laipsniai nuo jo nutolę įvairiais [[intervalas|intervalais]]. Bet kurios dermės garsai, išdėstyti paeiliui (kylančia ar besileidžiančia tvarka) yra vadinami [[gama]].

'''Anhemitoninė dermė''' (gr. ''{{Gr|an...''}} - neiginį nurodantis priešdėlis + ''hēmitonion'' - pustonis) - bet kuri dermė, kurios sandaroje nėra pustonio intervalo. Labiausiai žinoma yra anhemitoninė pentatonika (do-re-mi-sol-la-do; la-do-re-mi-sol-la, kt.), dar vadinama „kiniškąja derme“ (būdinga kinų, tibetičių, Vid. Azijos tautų, Subsacharinės Afrikos tautų, airių, vengrų, čiuvašų, mordvių muzikai).

'''Chromatinė dermė''', '''chromatika''' (gr. ''{{Gr|chrōma''}} - spalva) - muzikos garsų sistema, sudaryta iš 12-os [[pustonis|pustoniais]] išdėstytų garsų. Diatoninės dermės priešybė. Ji dalyja oktavą į 12-ka tolygių dalių. Atstumai tarp visų gretimų chromatinės dermės garsų yra lygūs pustoniui. Paeiliui (aukštyn arba žemyn) atliekami chromatinės dermės garsai sudaro chromatinę [[gama|gamą]]. Svarbiausias chromatinių dermių požymis - ne mažiau kaip du pustoniai, esantys greta. Todėl prie chromatinių dermių priskirtinos ir '''nepilnos chromatinės dermės''' (turinčios mažiau nei 12-ka garsų); jos sudaromos iš diatoninų dermių, praturtinant jas alteruotais (paaukštintais ir/arba pažemintais) ar chromatinias garsais.