Konciliarizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Konciliarizmas''' – XII-XIII a. kanonistų suformuota teorija, kad [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų Bažnyčios]] [[Visuotinis Bažnyčios susirinkimas|Visuotinis Susirinkimas]] yra viršesnis už [[popiežius|popiežių]], kuris, būdamas klusnus Susirinkimui, yra jo vykdomasis organas, ir, esant reikalui, Susirinkimas gali pašalinti jį. Žymiausi konciliarizmo atstovai – Marsilijus Paduvietis, Žanas Gersonas ir [[Viljamas Okamas|Viljamas Okhamas]]. Teorijos gimimą sąlygojo [[Schizma|Didžioji Vakarų Schizma]], tarnybų dalijimas už pinigus, piktnaudžiavimas bažnytinėmis bausmėmis etc.

Konciliarizmas nepripažino dieviškos popiežiaus primato kilmės ir aukščiausią valdžią Bažnyčioje skyrė vien liaudžiai. Popiežius, [[vyskupas|vyskupai]], [[kunigas|kunigai]] savo pareigas atlieka tik kaip tikinčiųjų bendruomenės įgaliotiniai; tai bendruomenei atstovauja Visuotinis susirinkimas (aukščiausiasis organas).

Konstancos[[Konstanco susirinkimas|Konstanco Susirinkimas]] (1414-1418), atstatydindamas visus tris popiežius, ir išrinkdamas naują, įveikė Didžiąją Vakarų Schizmą bei paskelbė dekretą dėl Susirinkimo viršenybės popiežiaus atžvilgiu. Bazelio Susirinkime (1431-1449) Susirinkimo viršenybė popiežiaus atžvilgiu paskelbta tikėjimo dogma.