Tonacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eirimas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eirimas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
Gryniausiu pavidalu tonacija pasireiškė vėlyvojo [[barokas|baroko]] ir [[klasicizmas|klasicizmo]] laikotarpiu. Pagal susiklosčiusią Vakarų muzikinę sistemą gyvuoja 12-ka mažorinių ir 12-ka minorinių tonacijų; pagal toniką jas galima išdėstyti [[kvinta|kvintomis]] (susidaro kvintų ratas).
Galimybė panaudoti visas dvylika mažorinių ir minorinių tonacijų Vakarų muzikoje atsirado įsigalėjus tolygiai temperacijai. Tonacijų galimybėms padempstruotipademonstruoti J. S. [[Bachas]] sukūrė žymųjį 24-ių preliudų ir fugų ciklą „Gerai temperuotas klavyras“ (Das Wohltemerierte Klavier; ).
 
Kiekviena tonacija turi savitą spalvą ir nepakratojamą skambesį; kompozitoriai savo mintims ir nuotaikoms perteikti sąmoningai pasirenka tam tikrą tonaciją.