Orinokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Orinokas''' ({{es|Orinoco}}) – viena didžiausių [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] upių, kurios ilgis 2140  km. Prasideda [[Gvianos plokščiakalnis|Gvianos plokščiakalnio]] pietvakariuose, 1074 m aukštyje virš jūros lygio. Teka per Gvianos žemumą [[Venesuela|Venesuelos]] teritorija dideliu lanku nuo [[Brazilija|Brazilijos]] pasienio, palei [[Kolumbija|Kolumbijos]] sieną ir įteka į [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyną]]. Žiotyse Orinokas suformuoja didelę pelkėtą [[delta|deltą]], kurios plotas, įvairiais vertinimais, nuo 20 000 iki 36 500  km². Deltoje upė išsiskaido į 36 atšakas ir daugybę protakų, laivuojama Makareo protaka.

Išskirtinis hidrografinis Orinoko bruožas yra 335  km ilgio [[Kasikjarės kanalas|Kasikjarės]] ({{es|Casiquiare}}) [[upės bifurkacija|bifurkacija]], kur nuo pagrindinės vagos atsiskyrusi atšaka nebesugrįžta į pagrindinę upę, bet nuteka į [[Amazonė (upė)|Amazonės]] baseinui priklausantį [[Negras (Amazonės intakas)|Negrą]].

Iki Santakos su Meta Orinoko vaga slenkstėta. Toliau teka plačiu 3-10 3–10 km slėniu, nors jis vietomis susiaurėja. Jūros potvniai sukelia upės vandens lygio svyravimus 400  km nuo žiočių ruože. Lietingojo sezono metu upė išsilieja iki 22  km pločio ir 100 m gylio (sezoninių potvynių [[amplitudė]] siekia 30 m). Per metus Orinokas nuneša 915  km³ vandens, 45 mln. tonų tvirtųjų nešmenų.

Upė beveik visa tinka laivybai, okeaniniai laivai pasiekia [[Bolivaras|Bolivaro]] miestą, įsikūrusį 435 &nbsp;km nuo [[žiotys|žiočių]], upiniai laivai - Puerto Ajakučą. Liūčių laikotarpiu pasiekiamos Guavijarės žiotys. Svarbiausi miestai prie Orinoko: [[Santa Barbara (Venesuela)|Santa Barbara]], [[Puerto Ajakučas]], [[Siudad Bolivaras]], [[Puerto Ordasas]] (Venesuela), [[Puerto Karenjas]] (Kolumbija)<ref>{{GEC|320}}</ref>.