Šiaulių Aušros muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red |
|||
Eilutė 18:
[[1933]] m. [[gegužės 14]] d. naujose patalpose atidaryta papildyta ekspozicija. Pradėtos rengti parodos apie [[1863]] m. sukilimą (1933 m.), Senovės knygas ([[1934]] m.), Senovės meną ([[1936]] m.), Vilnių ([[1939]] m.). Parodų metu buvo skaitomos paskaitos, o joms pasibaigus dalis eksponatų likdavo muziejuje.
„Aušros“ muziejus tuo metu buvo gerai žinomas Lietuvoje ir užsienyje. Jo fondais naudojosi prof. [[Vaclovas Biržiška]], prof. [[Augustinas Janulaitis]], prof. V. Antonevičius, dr. [[Jonas Totoraitis]], prof. [[Petras Avižonis]], doc. [[Paulius Galaunė]], prof. L. Grufmanas ir S. Eriksonas iš [[Švedija|Švedijos]] ir kt. Muziejaus eksponatai buvo rodomi tarptautinėse parodose – [[1935]] m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Trokadero]] muziejuje ir 1939 m. pasaulinėje parodoje [[Niujorkas|Niujorke]]. Muziejuje dirbo [[Adomas Vitauskas]], [[Juozas Petrulis (1904)|Juozas Petrulis]], [[Stasys Daunys]], [[Marijona Čilvinaitė]], [[Albinas Kriauza]], [[Vladas Trinka]], [[Vladas Zdzichauskas]], [[Stasys Brašiškis]] ir kiti.
P. Bugailiškio iniciatyva pradėta leidybinė veikla. Nuo 1930 m. leistas unikalus „Šiaulių metraštis“, periodinė informacijos, statistikos ir kraštotyros knyga. 1930, [[1931]], [[1932]], 1933 ir 1938 m. išleistos 5 knygos. Nuo 1934 iki [[1943]] m. leistas kraštotyros žurnalas „[[Gimtasai kraštas]]“ (išėjo 31 numeris). Žurnale publikuota vertinga medžiaga, todėl jis tapo to meto istorijos šaltinis. Savo mokslinę karjerą jame pradėjo daugelis žinomų Lietuvos archeologų: [[Marija Gimbutienė]] – Alseikaitė, [[Pranas Kulikauskas]] ir kiti.
Eilutė 78:
Fotografijos muziejaus darbuotojai tyrinėja Lietuvos fotografijos raidą, dalyvauja ir patys rengia konferencijas. Tradicine tapo nuo 1993 m. vykstanti tarptautinė konferencija „Fotografija. Paveldas ir dabartis". Muziejuje per metus surengiama per 20 fotografijos istorijos bei šiuolaikinės fotografijos parodų, nemaža lietuvių ir užsienio autorių meninės fotografijos parodų.
Per Antrąjį pasaulinį karą Šiauliai buvo beveik sugriauti. Sudegė ir teatro pastatas. Šie skaudūs karo padariniai užfiksuoti unikaliose [[Stasys Ivanauskas|Stasio Ivanausko
Atvirukų sektorius susikūrė 2000 m. filokartistų A. ir R. Dilių padovanotos kolekcijos pagrindu. Šiuo metu rinkinyje yra apie 80 000 įvairių šalių atvirukų.
Eilutė 122:
== Leidiniai ==
* 1994 m. Peliksas Bugailiškis. Gyvenimo vieškeliais ([[Olga Čapkevičienė]] ir [[Virginija Šiukščienė]]),
* 1995 m. „Kultūros“ bendrovės leidiniai Šiaulių Aušros muziejuje,
* 1995 m. Emilija Putvinskienė. Atsiminimai (sudarė ir redagavo Irena Nekrašienė ir Eugenija Raguckienė),
* 1996 m. Šiaulių Aušros muziejaus archeologiniai tyrinėjimai (sudarytoja [[Birutė Salatkienė]]),
* 1996 m.
* 1996 m. [[Antanas Povylius]]. Išgyvento laiko atsiminimų nuotrupos,
* 1997 m. Šiaulių Aušros muziejaus etnografiniai rinkiniai (sudarytoja S. Mockutė),
Eilutė 133:
* 1998 m. Vincentas Vaitekūnas. Rinktiniai kraštotyros darbai (sudarytojos Olga Čapkevičienė ir Birutė Salatkienė),
* 1998 m. Šiaulių Aušros muziejaus kronika 1930-1939 m. (sudarytoja Virginija Šiukšienė),
* 1999 m. [[Roma Baristaitė]], Aleksandras Petrikauskas. Šiaulių Senosios (Talšos kapinės),
* 1999 m. Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje (sudarytoja Aurelija Malinauskaitė)
* 2000 m. [[Vytautas Šliūpas]]. Tėvas, kokį aš prisimenu,
* 2000 m. [[Kazimieras Venclauskis]] (sudarytoja Irena Nekrašienė),
* 2002 m. Vytautas Jankauskas. Žmogus, pažinojęs penkiasdešimt generolų.
* 2003 m. Vlado Putvinkio-Pūtvio laiškai.
* 2003 m. Šiaulių metraštis 1999-2002. (sudarytoja Virginija Šiukšienė),
* 2004 m. [[Nijolė Petraitytė]]. Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos 1920-1950 m.
* 2006 m. Senieji Šiauliai atvirukuose. (sudarytojai
* [[2008]] m. Šiaulių Aušros muziejaus metraštis. 1992-2004. (sudarytojos Roma Baristaitė, Aurelija Malinauskaitė, Irena Nekrašienė)
| |||