Vilniaus universiteto astronomijos observatorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
|||
Eilutė 5:
Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila. Tai buvo 13,5 cm [[reflektorius]]. Kitą, 10 cm skersmens [[reflektorius|reflektorių]], padovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega. Apie Žebrausko astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. <br />
Vilniaus universiteto observatorija suklestėjo, kai jai pradėjo vadovauti [[Martynas Počobutas]] ([[1728]]–[[1810]]) - matematikas ir astronomas, [[Paryžius|Paryžiaus]] mokslų akademijos narys korespondentas, [[Londonas|Londono]] karališkosios mokslo draugijos narys, [[Vilnius|Vilniaus]] universiteto rektorius ([[1780]]–[[1799]]). Jis dėjo visas pastangas, kad oservatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais. [[1777]] m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinis instrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems instrumentams įrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl 1782-1788 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą buvo pastatytas pietinis observatorijos priestatas. Klasikinė jo konstrukcija turėjo du stebėjimų bokštelius ir tvirtą smiltainio sieną dienovidinio plokštumoje. Ši siena dalijo patalpas i dvi dalis. Su šiuo prietaisu Počobutas stebėjo planetas, [[kometa]]s, [[asteroidas|asteroidus]], Saulės ir Mėnulio užtemimus. Jo atliktų tyrimų duomenys buvo labai vertingi. Vėliau juos naudojo kitų Europos observatorijų astronomai.<br />
XIX amžiuje observatorijoje labiausiai nusipelnė [[Janas Sniadeckis]] (1756-1830), vadovavęs AO 1807-1825 m. ir [[Petras Slavinskis]] (1795-1881), vadovavęs AO 1825-1843 m. Tuo metu ir toliau buvo vykdomi panašūs tyrimai, vėliau pradėti fotometriniai tyrimai. [[1876]] metais observatorijoje kilo gaisras, kuris j1 smarkiai suniokojo ir po penkerių metų ji buvo uždaryta. Vertingi duomenys, leidiniai ir aparatūra buvo perkelta įvairioms Rusijos įstaigoms.
| |||