Kinijos komunistų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14:
'''Kìnijos Komunìstų pártija''' ({{zh|中国共产党|Zhōngguó Gòngchǎndǎng}}; [[kinų raštas|trad.]]: 中國共産黨) nuo [[1949]]m. yra valdančioji tais pačiais metais įkurtos [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] partija. Partija įkurta [[1921]]m. KKP turi apie 73 mln. narių ir yra didžiausia pasaulyje politinė partija. Šiuo metu partijos generalinio sekretoriaus pareigas eina [[Hu Jintao]].
 
[[XX amžius|XXaXX a]]. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje partijos idėjos ir politika pradėta vadinti [[Maoizmas|maoizmu]], nauja komunizmo srove, kuri oponavo Sovietų Sąjungos „[[revizionizmas|revizionizmui]]“. Po Mao mirties [[1976]] m. partija pasuko prie "[[Socializmas su kiniškais bruožais|socializmo su kiniškais bruožais]]" ir iniciavo seriją ekonominių reformų.
 
Kinijos Komunistų partija palaiko ir pasisako už [[vienpartinė sistema|vienpartinę sistemą]] Kinijoje. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio marksizmo įtaka partijoje silpnėja, legitimaciniu pagrindu tampa nacionalizmas, o ne socializmo kūrimas.
Eilutė 24:
Naujoji partija daug kur vadovavos [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] nurodymais. Sekant jais, [[1923]]m. partija reorganizuota pagal [[Leninizmas|leninistinius]] principus, o partijos nariai skatinami prisijungti prie tuo metu vyravusios Nacionalistų partijos - [[Guomindanas|Guomindano]] - kaip atskiri asmenys, nes buvo ruošiamasi karinei kampanijai, gavusiai "Šiaurės ekspedicijos" pavadinimą.
 
Iš pradžių partija buvo nedidelė, bet greitai augo. Penktajame ir šeštajame dešimtmetyje tai jau buvo didžiausia komunistinė partija pasaulyje, pralenkusi ir [[TSKP]]. [[1927]] m. Guomindano ir KKP keliai išsiskyrė: daug KKP narių išžudyta, išliko vienintelė didesnė grupė, vadovaujama Mao Dzeduno. Mao įsitvirtino [[Dziangsi]] provincijoje ir įkūrė ten Kinijos Tarybinę respubliką (dažnai vadinamą tiesiog Dziangsi taryba). [[1934]] m. komunistams ten pasidarė nebesaugu dėl dažnų Guomindano puldinėjimų, todėl Dziangsi tarybos gyventojai leidosi į daug aukų pareikalavusį Ilgąjį žygį. Per metus trukusį žygį partijos vadovybė pergalvojo savo strategijas ir priėjo prie išvados, kad dėl nesėkmių kaltas buvo Kominterno atsiųstas vokietis Otto Braunas. [[1935]] m. KKP įkūrė naują bazę [[Yan'an|Jananyje]]. Į svarbiausius postus iškilo kinai - Mao Dzedunas ir Džu De. KKP tapo mažiau priklausoma nuo Kominterno ir TSRS.
 
[[1937]]-[[1945]] m., vykstant [[Antrasis kinų-japonų karas|Antrajam kinų-japonų karui]], KKP vėl kurį laiką bendradarbiavo su Guomindanu. Raudonoji armija tapo bendros nacionalinės armijos dalimi, o komunistų regionas paskelbtas specialiuoju administraciniu. Tačiau realiai ir armija, ir regionas turėjo paklusti Guomindano vyriausybei.
 
Po 1945 m. pilietinis karas atsinaujino, ir per aštuoneris metus smarkiai padidinę savo karinę galią komunistai nugalėjo Guomindaną. 1949 m. spalį [[Pekinas|Pekine]] paskelbtas [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] įkūrimas. Guomindano vadovybė buvo priversta bėgti į [[Taivanas|Taivaną]] ir aplinkines salas.