Vladas Nagevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 27:
== Biografija ==
Gimė bajoro, Kretingos muitinės tarnautojo [[Vladislovas Nagevičius|Vladislovo Kiprijono Nagevičiaus]]
Pradinį išsilavinimą gavęs [[Kretinga|Kretingoje]], mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], bet buvo pašalintas už atsisakymą dalyvauti [[stačiatikiai|stačiatikių]] pamaldose. Mokslus tęsė [[Ryga|Rygos]] Aleksandro gimnazijoje
[[1918]] m. grįžo į gimtinę, aktyviai dalyvavo kuriant [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]
▲[[1918]] m. grįžo į gimtinę, aktyviai dalyvavo kuriant [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]], aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame krašto gyvenime, steigė visuomenines organizacijas, puoselėjo gamtos ir kultūros paveldą, vykdė mokslinius [[Lietuva|Lietuvos]] priešistorės tyrinėjimus, įkūrė [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejų]].
[[Kaunas|Kaune]] sukūrė šeimą – vedė Veroniką Baronaitę.
Už [[Lietuvos kariuomenė]]s kūrimą [[1920]] m. gavo [[Babtai|Babtų]] dvaro sodybą su 20 ha žemės. Dvarą pavadino [[Žemaitkiemis (Babtai)|Žemaitkiemiu]] ir
[[1940]] m. [[liepos 30]] d. pavardę susilietuvino ir pasivadino Vladu Nagiumi-Nagevičiumi. [[1940]] m. rugpjūčio mėn. buvo atleistas iš visų užimamų pareigų. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], o [[1949]] m. persikėlė į JAV. Gyveno [[Ohajo valstija|Ohajo valstijoje]], [[Klivlendas|Klivlende]].
=== Politikas ===
[[1902]]–[[1904]] m. dalyvavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] būreliuose [[Peterburgas|Peterburge]], [[1905]] m. – [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajame Vilniaus Seime]]. Platindamas [[Palanga|Palangoje]] ir [[Kretinga|Kretingoje]] Vilniaus seimo nutarimus, [[Kretinga|Kretingos]] policijos valdininko už politinę veiklą buvo areštuotas, kaltintas [[Telšiai|Telšiuose]], [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir [[Kaunas|Kaune]]. [[1906]] m. [[Kaunas|Kauno]] teismo rūmuose jam buvo iškelta byla dėl socialdemokratinės literatūros laikymo, bet advokatas [[Vladas Stašinskas]] ir Karo akademijos profesorius [[Ivanas Pavlovas]] jį apgynė.
[[1917]] m. [[
Grįžęs į [[Lietuva|Lietuvą]] dalyvavo steigiant Nepriklausomų demokratų klubą, bet vėliau iš aktyvios politinės veiklos pasitraukė.
=== Karys ===
Eilutė 43:
[[1918]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], įstojo savanoriu į kuriamą kariuomenę, buvo pirmasis [[Lietuvos kariuomenė]]s karo gydytojas. [[1918]] m. spalio 15 d. įsteigus Apsaugos komisiją, paskirtas jos prezidiumo sekretoriumi, o [[1918]] m. [[gruodžio 21]] d. - Karo sanitarijos tarnybos viršininku. Susirgęs liko lenkų okupuotame Vilniuje, [[1919]] m. gegužės mėn. atvyko į [[Kaunas|Kauną]], dirbo kariuomenės lauko sanitarijos inspektoriumi, o nuo [[1919]] m. [[gruodžio 19]] d. iki [[1940]] m. rugpjūčio mėn. vadovavo Krašto apsaugos ministerijos Karo sanitarijos tarnybai. Nuo [[1920]] m. [[gegužės 20]] d. - generolas leitenantas.
Įkūrė Sanitarijos puskarininkių mokyklą, Aukštuosius karo sanitarijos kursus. Atstovavo [[Lietuva|Lietuvą]] karo medicinos kongresuose [[1933]] m. [[Madridas|Madride]] ir [[1935]] m. [[Briuselis|Briuselyje]].
Organizavo [[Lietuvos kariuomenė]]s išlydėtuves iš [[Kaunas|Kauno]] į susigrąžintą [[Vilnius|Vilnių]], o [[1939]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Lietuvos kariuomenė]]s įkūrimo iškilmes išvaduotame [[Vilnius|Vilniuje]] ([[Katedros aikštė]]je). [[1941]] m. buvo [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] Kauno štabo patarėju, dalyvavo [[Birželio sukilimas|birželio sukilime]]. Nuo [[1943]] m. pirmojo generalinio tarėjo generolo [[Petras Kubiliūnas|Petro Kubiliūno]] patariamosios tarybos narys, vienas [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] kūrėjų ([[1944]] m.). Pasisakė prieš SS legiono formavimą Lietuvoje, buvo persekiojamas Gestapo.
=== Archeologas ===
Eilutė 53:
=== Visuomenininkas ===
Išauklėtas katalikiškoje ir lietuviškoje dvasioje, jau [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]] pasipriešino rusifikavimui: atsisakė lankyti stačiatikių pamaldas ir rusiškai melstis ir už tai buvo pašalintas iš mokyklos. Besimokydamas [[Ryga|Rygoje]], priklausė slaptam moksleivių būreliui, kuris rinkdavosi jo motinos išsinuomotame bute. Drauge su [[Kipras Bielinis|Kipru Bieliniu]] ir kitais iškovojo lietuviškas pamaldas moksleiviams.
[[Peterburgas|Sankt Peterburge]] priklausė lietuvių studentų draugijai, nuo [[1905]] m. bendradarbiavo laikraščiuose „[[Vilniaus žinios]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, „[[Lietuvos Tauta]]“, „[[Viltis]]“. [[1908]] m. drauge su [[Vladas Ingelevičius|Vladu Ingelevičiumi]], [[Kazys Oželis|Kaziu Oželiu]] ir [[Pranas Sližys|Pranu Sližiu]] įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „[[Fraternitas Lituanica]]“, kurios tikslas – išsaugoti lietuvybę ir tautinę kultūrą.
Tarnaudamas [[Rusija|Rusijos]] karo laivyne, [[Liepoja|Liepojoje]] įsteigė lietuvių draugiją, subūrė lietuvius karo tremtinius [[Helsinkis|Helsinkyje]] ir [[Sevastopolis|Sevastopolyje]].
[[1920]] m. pradėjo kurti [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Karo muziejų]] Kaune, kuris atidarytas [[1921]] m. [[vasario 16]] d. [[1921]]-[[1940]] ir [[1941]]-[[1944]] m. dirbo Karo muziejaus viršininku, rūpinosi ekspozicijų kūrimu, lietuvių tautos kovų už laisvę ir valstybingumą, tautos didvyrių atminimo įamžinimu, įkūrė memorialinį sodelį. Jo iniciatyva sukurta ir muziejuje sukaupta daug istorinių paveikslų, įrengtas Kauno [[kariljonas]], [[1940]] m. pastatyta [[Knygnešių sienelė]], skirta lietuvių tautos kovai su lietuviškos [[spaudos draudimas|spaudos draudimu]] atminti.
[[1922]] m. įsteigė [[Karininkų Ramovė|Lietuvos karininkų Ramovę]], jai vadovavo, nuo [[1924]] m. buvo renkamas Ramovės seniūnų tarybos pirmininku, daug darbo įdėjo statant jos rūmus Kaune.
Nuo [[1922]] m. [[Gyvūnų globos draugija|Gyvūnų globos draugijos]] valdybos vicepirmininkas, nuo 1934 m. – pirmininkas.
[[1923]] m. išrinktas į [[Vyriausiasis Lietuvos komitetas tautiniam laivynui steiti|Vyriausiąjį Lietuvos komitetą tautiniam laivynui steigti]], vadovavo [[Lietuvos sporto lyga]]i, organizavo [[Olimpinės žaidynės|olimpinį sąjūdį]]. Drauge su kitais [[1923]] m. įkūrė [[Lietuvos jūrininkų sąjunga|Lietuvos jūrininkų sąjungą]], kuriai ir vadovavo, bei jūrininkų mokyklą. Už nuopelnus [[Lietuvos jūrininkų sąjunga|Lietuvos jūrininkų sąjungai]], [[1940]] m. išrinktas jos Garbės pirmininku.
[[1924]] m. įkūrė [[Karo invalidų šelpimo komitetas|Karo invalidų šelpimo komitetą]], kuriam vadovavo iki [[1940]] m., organizavo karo invalidų gydymą, aprūpinimą protezais, įsteigė dirbtuves, kuriose karo invalidai buvo mokomi amatų. Iš karo invalidų subūrė pučiamųjų orkestrą ir [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Karo muziejaus]] garbės sargybą.
[[1925]] m. buvo [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] centro valdybos narys.[[1925]]–[[1928]] m. vadovavo [[Lietuvai pagražinti draugija]]i.
[[1934]]–[[1940]] m. [[Lietuvos gyvūnų globos draugija|Lietuvos gyvūnų globos draugijos]] pirmininkas.
[[1940]] m. [[kovo 28]] d. išrinktas [[Lietuvos jūrininkų sąjunga|Lietuvos jūrininkų sąjungos]] Garbės pirmininku.
Tarpukariu įkūrė [[Lietuvių-suomių draugija|lietuvių-suomių draugiją]], buvo [[Latvių-lietuvių draugija|latvių-lietuvių draugijos]] valdybos narys, [[Lietuvai pagražinti draugija|Lietuvai pagražinti draugijos]] įkūrėjas ir pirmininkas. Įkūrė Moterų komitetą, išaugusį į [[Birutės draugija|Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugiją]], kuri rūpinosi kariais ligoniais. [[Vyčio Kryžiaus ordinas|Vyčio Kryžiaus]] ordino įsteigimo iniciatorius, nuo [[1927]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordinas|Vyties kryžiaus]] ordino, nuo [[1928]] m. - [[Savanorių medalis|Savanorių medalio]] komisijų narys.
Mėgo kryždirbystę, pastatė kryžius prie paminklo Nežinomam kariui Kaune, [[Žemaitkiemis (Babtai)|Žemaitkiemio) sodyboje, ant tėvų kapo [[Kretinga|Kretingoje]], prie [[Apuolės piliakalnis|Apuolės piliakalnio]]. Jo lėšomis buvo prižiūrimas [[koplytstulpis]] ant Stabaunyčios kalno
▲Jo lėšomis buvo prižiūrimas [[koplytstulpis]] ant Stabaunyčios kalno, pirmasis Lietuvoje paminklas, skirtas įamžinti [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] ir [[Stasys Girėnas|Stasio Girėno]] skrydį per [[Atlanto vandenynas|Atlantą]].
== Bibliografija ==
eilutė 67 ⟶ 73:
== Įvertinimas ==
*1920 m.
*1928 m. [[Gedimino 2 laipsnio ordinas]]
*1936 m. [[Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinas]]
*[[Vyčio Kryžiaus ordinas]]
*[[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis]]
*[[Lietuvos nepriklausomybės medalis]]
*[[Artimui pagalbon kryžius]]
*[[Šaulių Žvaigždės medalis]], Lietuvos šaulių sąjunga
*[[Svastikos ordinas]], Lietuvos skautų sąjunga
*[[Raudonojo Kryžiaus ordinas]], Latvija
*[[Trijų Žvaigždžių ordinas]], Latvija
*[[Latvijos nepriklausomybės medalis]], Latvija
*[[Latvijos aizsargų medalis]], Latvija
*[[Raudonojo Kryžiaus ordinas]], Estija
*[[Estų Aro ordinas]], Estija
*[[Baltosios Rožės Kryžiaus ordinas]], Suomija
*[[Suomijos šaulių medalis]], Suomija
*[[Karaliaus Vazos Kryžiaus ordinas]], Švedija
*[[Baltojo Liūto Kryžiaus ordinas]], Čekoslovakija
*[[Karūnos ordinas]], Rumunija
*[[Karūnos ordinas]], Belgija
== Šaltiniai ==
*[[Gintautas Zabiela]], Vladas Nagevičius. - VLE, t. XV, p. 695.
*Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga, Putnamas, [[1962]] m.
*[[Julius Kanarskas]], Generolas V. Nagevičius – Apuolės tyrinėtojas. - Mūsų žodis (Skuodas). - [[1991]], lapkr. 6.
*[[Julius Kanarskas]], Generolas Vladas Nagevičius. - Mažoji Lietuva. - [[1991]], geg. 8.
*[[Julius Kanarskas]], Generolas Vladas Nagius-Nagevičius. - Švyturys (Kretinga). – [[1991]], geg. 11, 15, 18.
*[[Julius Kanarskas]], Šakotas Lietuvos ąžuolas: V. Nagius Nagevičius - generolas, gydytojas, archeologas. – Karys. - [[1996]], Nr. 2, p. 20-21.
*[[Julius Kanarskas]], Generolas puoselėjo lietuvybę. - Švyturys (Kretinga). - [[1998]], birž. 6, p. 3, 5.
*Mūsų generolas. Parengė [[Algis Kuklys]]. - Klaipėda. - [[1996]], vas. 13, p. 22.
{{DEFAULTSORT:Nagevičius, Nagys}}
|