Gimė bajoro, Kretingos muitinės tarnautojo [[Vladislovas Nagevičius|Vladislovo Kiprijono Nagevičiaus]] (mirė [[1881]] m. [[rugsėjo 10]] d.) ir pasiturinčios miestietės [[Marija Magdalena Nagevičienė|Marijos Magdalenos Eitavičiūtės Nagevičienės]] šeimoje. [[1880]] m. [[birželio 18 ]] d. Kretingos parapijos bažnyčioje pakrikštytas Vladislovo Antano vardu. Pradinį išsilavinimą gavęs [[Kretinga|Kretingoje]], mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], bet buvo pašalintas už atsisakymą dalyvauti [[stačiatikiai|stačiatikių]] pamaldose. Mokslus tęsė [[Rygos gimnazija|Rygos Aleksandro gimnazijoje]], priklausė slaptam moksleivių būreliui, kuris rinkdavosi jo motinos išsinuomotame bute. Drauge su [[Kipras Bielinis|Kipru Bieliniu]] iškovojo lietuviškas pamaldas moksleiviams. Nuo [[1902]] m. mokėsi [[Peterburgas|Peterburge]]: [[1904]] m. baigė Archeologijos institutą, o [[1910]] m. - [[Peterburgo karo medicinos akademija|Karo medicinos akademiją]]. [[1910]] m. buvo paskirtas į [[Rusija|Rusijos]] jūrų karo laivyną, o [[1918]] m. grįžo į gimtinę, aktyviai dalyvavo kuriant [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]], aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame krašto gyvenime. [[Kaunas|Kaune]] sukūrė šeimą – vedė Veroniką Baronaitę. Netoli Kauno įsigijo [[Babtai|Babtų]] dvaro sodybą, kurią pavadino [[Žemaitkiemis,Kauno raj.(Babtai)|Žemaitkiemiu]]. Sulenkėjusioje [[Babtai|Babtų]] apylinkėje puoselėjo lietuvybę ir tautines tradicijas. [[1940]] m. [[liepos 30]] d. pavardę susilietuvino ir pasivadino Vladu Nagiumi-Nagevičiumi. [[1940]] m. birželio mėn. buvo atleistas iš visų užimamų pareigų. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], o [[1949]] m. persikėlė į JAV. Gyveno [[Ohajo valstija|Ohajo valstijoje]], [[Klivlendas|Klivlende]].
=== Politikas ===
[[1902]]–1904–[[1904]] m. dalyvavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] būreliuose [[Peterburgas|Peterburge.]], [[1905]] m. – [[Didysis Vilniaus Seimas|DidžiojoDidžiajame Vilniaus SeimoSeime]] dalyvis. Platindamas [[1906Palanga|Palangoje]] m.ir [[Kretinga|Kretingoje]] Vilniaus seimo nutarimus, [[Kretinga|Kretingos]] policijos valdininko už politinę veiklą buvo areštuotas, Kretingojekaltintas [[Telšiai|Telšiuose]], [[VilniusŠiauliai|VilniausŠiauliuose]] ir [[Kaunas|Kaune]]. [[1906]] m. [[Kaunas|Kauno]] teismo rūmuose jam buvo iškelta byla dėl socialdemokratinės literatūros laikymo, bet advokatas [[Vladas Stašinskas]] ir Karo akademijos profesorius [[Ivanas Pavlovas]] jį apgynė. [[1908]] m. drauge su [[Vladas Ingelevičius|Vladu Ingelevičiumi]], [[Kazys Oželis|Kaziu Oželiu]] ir [[Pranas Sližys|Pranu Sližiu]] įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „[[Fraternitas Lituanica]]“, kuriaikurios priklausėtikslas visą– gyvenimąišsaugoti lietuvybę ir kuritautinę Lietuvojekultūrą. išaugo[[1917]] m. [[Petrogradas|Petrograde]] vykusiame Rusijos lietuvių seime sudarė kairiųjų karininkų bloką, kurio balsais seimas priėmė rezoliuciją, pasisakančią už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Sevastopolyje jis, kaip nepartinis socialistas, buvo renkamas į gausiąjūreivių, medikųkareivių ir darbininkų tarybą bei į centrinį jūreivių organizacijąkomitetą.
