Nutrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 435 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
[[Vaizdas:Mapa Myocastor coypus.png|thumb|center|500px|Nutrijų paplitimo žemėlapis]]
Nutrijų paplitimo žemėlapis
 
'''Nutriniai''' ({{la|Myocastoridae}}) – [[Graužikai|graužikų]] (''Rodentia'') šeima, kurioje dažniausia rūšis- '''[[Nutrija|nutrija]]''' ({{La|Myocaster coypus}}). Nutrijos kūnasilgis nuo [[snukis|snukio]] galiuko iki [[uodega|uodegos]] šaknies – 45 - 60 [[cm]], ilgio[[krūtinė|krūtinės]] apimtis už [[mentė|menčių]] – 29 - 46 cm. [[patinas|Patinai]] stambesni už [[patelė|pateles]]. Skirtingai nei [[bebras|upinio bebro]], nutrijos uodega beveikpjūvyje plikaapvali, o ne plokščia. Ji padengta tamsiai pilkais žvyneliais ir retais šiurkščiais šereliais; [[uodega|uodegos]] ilgis – 25 - 35 cm. Nutrija sveria 5–9 [[kg]]. Jos gyvena vidutiniškai 8 [[metai|metus]]. Dėl vertingo [[kailis|kailio]] ir [[mėsa|mėsos]] plačiai auginama daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje.
 
==Istorija. Kada aptikta nutrija ==
 
[[Vaizdas:Biberratte-drawing.jpg|thumb|left|200px|Nutrijos. Piešinys pieštuku]]
Nutrija pirmą kartą aprašyta Juan Ignacio Molin'os [[XVIII a.|1782 metais]] ir pavadinta „pele nutrija“, kuri neva priklauso [[Pelės|pelėms]]. [[XVIII a.|1792 metais]] Robert Kerr nutriją priskyrė nutrinių [[šeima|šeimai]].
 
== Biologinės ypatybės ==
 
[[Vaizdas:Myocastor coypus skull.jpg|thumb|left|200px|Kaukolė ]]Nutrijos kūnas sukumpęs, šiek tiek ištęstas (1 pav.). [[Galva]] santykinai didelė, iš viršaus
Kūno ilgis nuo snukio galiuko iki uodegos šaknies – 45 - 60 cm, krūtinės apimtis už
plokštesnė, be susiaurėjimo pereinanti į tvirtą trumpą [[kaklas|kaklą]]. [[ausis|Ausys]] trumpos, išorėje šiek tiek nuleistos; [[Ausies kaušelis|ausų kaušelių]] vidų dengia tankūs pūkeliai, sulaikantys orą ir apsaugantys ausų angas nuo [[vanduo|vandens]]. Šio gyvūno [[akis|akys]] - [[kakta|kaktos]] lygyje, todėl jis gerai mato plaukdamas. Šnervėse esantys
menčių – 29 - 46 cm. Patinai stambesni už pateles. Skirtingai nei upinio bebro, nutrijos uodega
[[raumuo|uždarantieji raumenys]] neriant susitraukia. Ant viršutinės [[lūpa|lūpos]] ir žandų auga stori ūseliai – [[vibrisa|vibrisos]], atliekantysatliekančios lietimo organų funkciją.
pjūvyje apvali, o ne plokščia. Ji padengta tamsiai pilkais žvyneliais ir retais šiurkščiais šereliais; uodegos ilgis – 25 - 35 cm.
Nutrija turi 20 [[dantys|dantų]]. Ypač gerai išsivystę kandžiai, po du kiekviename [[žandikaulis|žandikaulyje]]. [[Vaizdas:Nutriaschädel.jpg|thumb|right|200px|Nutrijos kaukolė iš įvairių pusių]]
Nutrijos kūnas sukumpęs, šiek tiek ištęstas (1 pav.). Galva santykinai didelė, iš viršaus
Kandžiai išsikišę, sveikų nutrijų kandžiai ryškiai [[oranžinė|oranžiniai]], o [[jauniklis|jauniklių]], senų arba ligotų nutrijų - šviesūs arba su tamsiomis [[dėmė|dėmėmis]].
plokštesnė, be susiaurėjimo pereinanti į tvirtą trumpą kaklą. Ausys trumpos, išorėje šiek tiek
nuleistos; ausų kriauklelių vidų dengia tankūs pūkeliai, sulaikantys orą ir apsaugantys ausų angas
nuo vandens. Šio gyvūno akys - kaktos lygyje, todėl jis gerai mato plaukdamas. Šnervėse esantys
uždarantieji raumenys neriant susitraukia. Ant viršutinės lūpos ir žandų auga stori ūseliai – vibrisos, atliekantys lietimo organų funkciją.
Nutrija turi 20 dantų. Ypač gerai išsivystę kandžiai, po du kiekviename žandikaulyje.
Kandžiai išsikišę, sveikų nutrijų kandžiai ryškiai oranžiniai, o jauniklių, senų arba ligotų nutrijų - šviesūs arba su tamsiomis dėmėmis.
Kandžiai auga nuolat, nudilinti arba nulūžę - atauga (nutrijos nudilina viršutinius kandžius
trindamos į apatinius). [[lūpa|Lūpos]] už kandžių susijungia (ši [[burna|burnos]] ypatybė leidžia laukinėms nutrijoms apgraužti [[augalas|augalus]] po vandeniu). Nutrijos [[koja|kojos]] trumpos, su penkiais [[pirštas|pirštais]]. Ant priekinių ir užpakalinių letenėlių pirštų auga aštrūs užlenkti [[nagas|nagai]], užpakalinių letenėlių nagai – tvirtesni; galūnių pėdų [[oda]] be [[plaukas|plaukų]]. Priekinės letenėlės nedidelės, jų pirštai ilgesni, o pirmasis pirštas trumpas. Judriomis priekinėmis letenėlėmis nutrijos čiumpa, prilaiko [[maistas|maistą]] prie [[snukis|snukučio]] kedena kailiuką. Tarp keturių užpakalinių letenėlių pirštų yra
trindamos į apatinius). Lūpos už kandžių susijungia (ši burnos ypatybė leidžia laukinėms nutrijoms
[[plaukimo plėvė]], kaip [[vandens paukštis|vandens paukščių]], o paskutinis pirštas – nesujungtas plėve. Žemiau išangės yra neporinė [[analinė liauka]], patinų [[liauka]] labiau išsivysčiusi, nei patelių. Jų išskyros yra aliejingos, kuriomis nutrija ištrina [[kailis|kailiuką]]. Nutrijos [[skrandis]] yra vienos [[ertmė|ertmės]]. Suaugusios nutrijos skrandžio [[talpa]] siekia 500 [[cm³]]. [[Žarnynas]] yra 10 – 12 kartų ilgesnis už kūno [[ilgis|ilgį]], bendras nutrijos žarnyno ilgis siekia 6 – 7 [[m]], iš jų: [[plonoji žarna|plonųjų žarnų]] – 5, [[storoji žarna|storosios žarnos]] – 1,2 ir [[akloji žarna|aklosios žarnos]] – apie 0,5 m. Pagrindinės [[pašaras|pašaro]] dalies užlaikymo virškinamajame trakte trukmė jaunikliams – 24 - 30 [[valanda|val.]], suaugusioms nutrijoms – 60 - 70 val. Suaugusi nutrija išskiria 150 – 200 [[g]] išmatų ir 300 – 600 [[cm³]] [[šlapimas|šlapimo]] per parą, o atskirti jaunikliai – maždaug 2 kartus mažiau. Skirtingai nei [[triušis|triušiams]], nutrijoms [[kaprofagijakoprofagija]] (savo išmatų ėdimas) nepasireiškia.
apgraužti augalus po vandeniu). Nutrijos kojos trumpos, su penkiais pirštais. Ant priekinių ir
Nutrijos [[kailis]] skirtingose [[kūnas|kūno]] dalyse nevienodas: ties [[pilvas|pilveliu]] jis žymiai tankesnis nei ant [[nugara|nugaros]]. Šis [[subtropinis klimatas|subtropinis]] pusiau vandeninis žvėrelis [[Šėrimasis|šeriasi]] ištisus [[metai|metus]]. [[Žiema|Šaltuoju metų laiku]] kailiukų kokybė šiek tiek geresnė.
užpakalinių letenėlių pirštų auga aštrūs užlenkti nagai, užpakalinių letenėlių nagai – tvirtesni; galūnių pėdų oda be plaukų. Priekinės letenėlės nedidelės, jų pirštai ilgesni, o pirmasis pirštas trumpas. Judriomis priekinėmis letenėlėmis nutrijos čiumpa, prilaiko
maistą prie snukučio ar kedena, šukuoja kailiuką. Tarp keturių užpakalinių letenėlių pirštų yra
plaukimo plėvė, kaip vandens paukščių, o paskutinis pirštas – nesujungtas plėve.
Žemiau išangės yra neporinė analinė liauka, patinų liauka labiau išsivysčiusi, nei patelių. Jos
aliejingos išskyros, kuriomis nutrija ištrina kailiuką.
Nutrijos skrandis yra vienos ertmės. Suaugusios nutrijos skrandžio talpa siekia 500 cm³.
Žarnynas yra 10 – 12 kartų ilgesnis už kūno ilgį, bendras nutrijos žarnyno ilgis siekia 6 – 7 m, iš jų: plonųjų žarnų – 5, storosios žarnos – 1,2 ir aklosios žarnos – apie 0,5 m. Pagrindinės pašaro dalies užlaikymo virškinamajame trakte trukmė jaunikliams – 24 - 30 val., suaugusioms nutrijoms – 60 - 70 val. Suaugusi nutrija išskiria 150 – 200 g išmatų ir 300 – 600 cm³ šlapimo per parą, o atskirti jaunikliai – maždaug 2 kartus mažiau. Skirtingai nei triušiams, nutrijoms [[kaprofagija]] (savo išmatų ėdimas) nepasireiškia.
Nutrijos kailis skirtingose kūno dalyse nevienodas: ties pilveliu jis žymiai tankesnis nei ant
nugaros. Šis subtropinis pusiau vandeninis žvėrelis šeriasi (keičia plaukelius) ištisus metus – bet
kokiu metu yra iškrentantys ir ataugantys plaukeliai. Šaltuoju metų laiku kailiukų kokybė šiek tiek
geresnė.
 
== Natūrali gyvenamoji vieta ir mityba ==
 
[[gamta|Gamtoje]] nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių [[vandens telkinys|vandens telkinių]], kuriuose jos maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo [[plėšrūnas|plėšrūnų]]. Tarp kranto augalų šie gyvūnai stato laikinas buveines – lizdus arba krantuose išsikasa [[ola|olas]]. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, jos ištisus metus maitinasi vandens arba priekrantės augalais ([[nendrė|nendrėmis]], [[švendras|švendrais]], švendrėmis ir kt.), pirmiausia
Gamtoje nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių vandens telkinių, kuriuose jos
suėsdamos [[šaknis]], [[šakniagumbis|šakniagumbius]], [[vaisius]]. Jei trūksta sultingų augalinių pašarų, jos nedideliais kiekiais ėda [[medis|medžių]], [[krūmas|krūmynų]] [[lapas|lapus]] ir jaunų šakelių [[žievė|žievę]]. Nutrija neprisitaikiusi gyventi užšąlančiuose vandens telkiniuose. Ji vikriai nardo ir [[plaukimas|plaukia]], bet nesiorientuoja vandenyje po [[ledas|ledu]].
maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo plėšrūnų. Tarp kranto augalų šie gyvūnai stato laikinas
Šis subtropinis žvėrelis blogai ištveria [[šaltis|šaltį]] ir [[skersvėjis|skersvėjus]].
buveines – lizdus arba krantuose išsikasa olas. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, jos ištisus metus
maitinasi vandens arba priekrantės augalais (nendrėmis, švendrais, švendrėmis ir kt.), pirmiausia
suėsdamos šaknis, šakniagumbius, vaisius. Jei trūksta sultingų augalinių pašarų, jos nedideliais
kiekiais ėda medžių, krūmynų lapus ir jaunų šakelių žievę. Nutrija neprisitaikiusi gyventi
užšąlančiuose vandens telkiniuose. Ji vikriai nardo ir plaukia, bet nesiorientuoja vandenyje po ledu.
Šis subtropinis žvėrelis blogai ištveria šaltį ir skersvėjus.
 
== Dauginimasis ==
== Jaunikliai ir dauginimasis ==
 
Nutrijų [[lytis|lytį]] nesunku nustatyti pagal išorinius lytinius organus: patelių lytinis plyšys
yra šalia išangės, o patinų lytinis [[organas]] yra 3 – 5 [[cm]] nuo išangės (6 pav.) Patinų [[sėklidė|sėklidės]] kartais būna kūno ertmėje, bet dažniausiai papilvės kanalais nusileidžia po [[oda]], ir juos galima užčiuopti. [[Vaizdas:Myocastor-coypus-01.jpg|thumb|right|200px| Nutrijos jauniklis]]
Geromis šėrimo ir laikymo [[sąlyga|sąlygomis]], patelės ir patinai lytiškai subręsta 4 – 5 [[mėnesis|mėnesių]] amžiaus. Nuo šio periodo patinai yra nuolat aktyvūs ir gali apvaisinti pateles. Lytiškai subrendusių patelių rujojimas kartojasi kas 24 – 30 dienų ir tęsiasi apie [[para|36 val.]] [[ruja|Rujojimo]] metu patelė prisileidžia patiną. [[Poravimasis]] vyksta be susikabinimo. Rujos metu patelė susiporuoja 4 – 6 kartus. Atskiro susiporavimo trukmė – 20 – 40 [[s]]. Atsivedusiai jauniklių patelei pirmasis rujojimas prasideda antrąją [[para|dieną]] arba praėjus 2 – 3 dienoms po [[gimdymas|gimdymo]]. Nutrijų [[nėštumas]] trunka 128-133 dienas. Per [[metai|metus]] jos gali atsivesti 2 [[vada|vadas]] po 5-6 jauniklius.
kartais būna kūno ertmėje, bet dažniausiai papilvės kanalais nusileidžia po oda, ir juos galima
užčiuopti.
Geromis šėrimo ir laikymo sąlygomis, patelės ir patinai lytiškai subręsta 4 – 5 mėnesių
amžiaus. Nuo šio periodo patinai yra nuolat aktyvūs ir gali apvaisinti pateles. Lytiškai
subrendusių patelių rujojimas kartojasi kas 24 – 30 dienų ir tęsiasi apie 36 val. Rujojimo metu
patelė prisileidžia patiną. Poravimasis vyksta be susikabinimo. Rujos metu patelė susiporuoja
4 – 6 kartus. Atskiro susiporavimo trukmė – 20 – 40 s. Atsivedusiai jauniklių patelei pirmasis
rujojimas prasideda antrąją dieną arba praėjus 2 – 3 dienoms po gimdymo. Nutrijų nėštumas trunka 128-133 dienas. Per metus jos gali atsivesti 2 vadas po 5-6 jauniklius.
Jaunikliai gimsta jau regintys ir su kailiuku, tamsesniu nei suaugusių.
Iki 5 - 6 mėnesių amžiaus nutrijos auga intensyviausiai.
{{Commons|Myocastor coypus}}
 
== Nutrijų porūšiai ==
<gallery>
 
Image:Biberratte-drawing.jpg|Nutrijos
Pripažįstami keturi šie porūšiai (nurodoma ir jų paplitimas):
Image:Myocastor-coypus-01.jpg
 
Image:Myocastor_coypus_021029_1w.JPG
Image:Myocastor coypus skull.jpg|Kaukolė
M. C. bonariensis: šiaurės Argentinoje, Bolivija, Paragvajus, Urugvajus, Pietų Brazilija;
Image:Nutriaschädel.jpg|Nutrijos kaukolė iš įvairių pusių
M. C. coypus: centrinė Čilė, Bolivija;
</gallery>
M. C. melanops: Čilėje;
M. C. santacruzae: Patagonija.
 
M. C. bonariensis- porūšis, esatis toliausiai į šiaurę (subtropinė) nutrijos diapazono dalis ir, kaip manoma, šis nutrijos tipas dažniausiai sutinkamas kituose žemynuose.
 
== Nuorodos anglų kalba ==
 
{{Commons|Myocastor coypus}}
{{Wiktionary}}
*[http://www.nsrl.ttu.edu/tmot1/myoccoyp.htm išsamus nutrijų aprašas]
120

pakeitimų