Nutrija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 11:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
[[Vaizdas:Mapa Myocastor coypus.png|thumb|center|500px|Nutrijų paplitimo žemėlapis]]
'''Nutriniai''' ({{la|Myocastoridae}}) – [[Graužikai|graužikų]] (''Rodentia'') šeima, kurioje dažniausia rūšis- '''[[Nutrija|nutrija]]''' ({{La|Myocaster coypus}}). Nutrijos
==Istorija. Kada aptikta nutrija ==
[[Vaizdas:Biberratte-drawing.jpg|thumb|left|200px|Nutrijos. Piešinys pieštuku]]
Nutrija pirmą kartą aprašyta Juan Ignacio Molin'os [[XVIII a.|1782 metais]] ir pavadinta „pele nutrija“, kuri neva priklauso [[Pelės|pelėms]]. [[XVIII a.|1792 metais]] Robert Kerr nutriją priskyrė nutrinių [[šeima|šeimai]].
== Biologinės ypatybės ==
[[Vaizdas:Myocastor coypus skull.jpg|thumb|left|200px|Kaukolė ]]Nutrijos kūnas sukumpęs, šiek tiek ištęstas
plokštesnė, be susiaurėjimo pereinanti į tvirtą trumpą [[kaklas|kaklą]]. [[ausis|Ausys]] trumpos, išorėje šiek tiek nuleistos; [[Ausies kaušelis|ausų kaušelių]] vidų dengia tankūs pūkeliai, sulaikantys orą ir apsaugantys ausų angas nuo [[vanduo|vandens]]. Šio gyvūno [[akis|akys]] - [[kakta|kaktos]] lygyje, todėl jis gerai mato plaukdamas. Šnervėse esantys
[[raumuo|uždarantieji raumenys]] neriant susitraukia. Ant viršutinės [[lūpa|lūpos]] ir žandų auga stori ūseliai – [[vibrisa|vibrisos]],
Nutrija turi 20 [[dantys|dantų]]. Ypač gerai išsivystę kandžiai, po du kiekviename [[žandikaulis|žandikaulyje]]. [[Vaizdas:Nutriaschädel.jpg|thumb|right|200px|Nutrijos kaukolė iš įvairių pusių]]▼
▲Nutrijos kūnas sukumpęs, šiek tiek ištęstas (1 pav.). Galva santykinai didelė, iš viršaus
Kandžiai išsikišę, sveikų nutrijų kandžiai ryškiai [[oranžinė|oranžiniai]], o [[jauniklis|jauniklių]], senų arba ligotų nutrijų - šviesūs arba su tamsiomis [[dėmė|dėmėmis]].▼
▲uždarantieji raumenys neriant susitraukia. Ant viršutinės lūpos ir žandų auga stori ūseliai – vibrisos, atliekantys lietimo organų funkciją.
▲Nutrija turi 20 dantų. Ypač gerai išsivystę kandžiai, po du kiekviename žandikaulyje.
▲Kandžiai išsikišę, sveikų nutrijų kandžiai ryškiai oranžiniai, o jauniklių, senų arba ligotų nutrijų - šviesūs arba su tamsiomis dėmėmis.
Kandžiai auga nuolat, nudilinti arba nulūžę - atauga (nutrijos nudilina viršutinius kandžius
trindamos į apatinius). [[lūpa|Lūpos]] už kandžių susijungia (ši [[burna|burnos]] ypatybė leidžia laukinėms nutrijoms apgraužti [[augalas|augalus]] po vandeniu). Nutrijos [[koja|kojos]] trumpos, su penkiais [[pirštas|pirštais]]. Ant priekinių ir užpakalinių letenėlių pirštų auga aštrūs užlenkti [[nagas|nagai]], užpakalinių letenėlių nagai – tvirtesni; galūnių pėdų [[oda]] be [[plaukas|plaukų]]. Priekinės letenėlės nedidelės, jų pirštai ilgesni, o pirmasis pirštas trumpas. Judriomis priekinėmis letenėlėmis nutrijos čiumpa, prilaiko [[maistas|maistą]] prie [[snukis|snukučio]] kedena kailiuką. Tarp keturių užpakalinių letenėlių pirštų yra▼
[[plaukimo plėvė]], kaip [[vandens paukštis|vandens paukščių]], o paskutinis pirštas – nesujungtas plėve. Žemiau išangės yra neporinė [[analinė liauka]], patinų [[liauka]] labiau išsivysčiusi, nei patelių. Jų išskyros yra aliejingos, kuriomis nutrija ištrina [[kailis|kailiuką]]. Nutrijos [[skrandis]] yra vienos [[ertmė|ertmės]]. Suaugusios nutrijos skrandžio [[talpa]] siekia 500 [[cm³]]. [[Žarnynas]] yra 10 – 12 kartų ilgesnis už kūno [[ilgis|ilgį]], bendras nutrijos žarnyno ilgis siekia 6 – 7 [[m]], iš jų: [[plonoji žarna|plonųjų žarnų]] – 5, [[storoji žarna|storosios žarnos]] – 1,2 ir [[akloji žarna|aklosios žarnos]] – apie 0,5 m. Pagrindinės [[pašaras|pašaro]] dalies užlaikymo virškinamajame trakte trukmė jaunikliams – 24 - 30 [[valanda|val.]], suaugusioms nutrijoms – 60 - 70 val. Suaugusi nutrija išskiria 150 – 200 [[g]] išmatų ir 300 – 600 [[cm³]] [[šlapimas|šlapimo]] per parą, o atskirti jaunikliai – maždaug 2 kartus mažiau. Skirtingai nei [[triušis|triušiams]], nutrijoms [[
Nutrijos [[kailis]] skirtingose [[kūnas|kūno]] dalyse nevienodas: ties [[pilvas|pilveliu]] jis žymiai tankesnis nei ant [[nugara|nugaros]]. Šis [[subtropinis klimatas|subtropinis]] pusiau vandeninis žvėrelis [[Šėrimasis|šeriasi]] ištisus [[metai|metus]]. [[Žiema|Šaltuoju metų laiku]] kailiukų kokybė šiek tiek geresnė.
▲užpakalinių letenėlių pirštų auga aštrūs užlenkti nagai, užpakalinių letenėlių nagai – tvirtesni; galūnių pėdų oda be plaukų. Priekinės letenėlės nedidelės, jų pirštai ilgesni, o pirmasis pirštas trumpas. Judriomis priekinėmis letenėlėmis nutrijos čiumpa, prilaiko
▲Žarnynas yra 10 – 12 kartų ilgesnis už kūno ilgį, bendras nutrijos žarnyno ilgis siekia 6 – 7 m, iš jų: plonųjų žarnų – 5, storosios žarnos – 1,2 ir aklosios žarnos – apie 0,5 m. Pagrindinės pašaro dalies užlaikymo virškinamajame trakte trukmė jaunikliams – 24 - 30 val., suaugusioms nutrijoms – 60 - 70 val. Suaugusi nutrija išskiria 150 – 200 g išmatų ir 300 – 600 cm³ šlapimo per parą, o atskirti jaunikliai – maždaug 2 kartus mažiau. Skirtingai nei triušiams, nutrijoms [[kaprofagija]] (savo išmatų ėdimas) nepasireiškia.
== Natūrali gyvenamoji vieta ir mityba ==
[[gamta|Gamtoje]] nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių [[vandens telkinys|vandens telkinių]], kuriuose jos maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo [[plėšrūnas|plėšrūnų]]. Tarp kranto augalų šie gyvūnai stato laikinas buveines – lizdus arba krantuose išsikasa [[ola|olas]]. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, jos ištisus metus maitinasi vandens arba priekrantės augalais ([[nendrė|nendrėmis]], [[švendras|švendrais]], švendrėmis ir kt.), pirmiausia
suėsdamos [[šaknis]], [[šakniagumbis|šakniagumbius]], [[vaisius]]. Jei trūksta sultingų augalinių pašarų, jos nedideliais kiekiais ėda [[medis|medžių]], [[krūmas|krūmynų]] [[lapas|lapus]] ir jaunų šakelių [[žievė|žievę]]. Nutrija neprisitaikiusi gyventi užšąlančiuose vandens telkiniuose. Ji vikriai nardo ir [[plaukimas|plaukia]], bet nesiorientuoja vandenyje po [[ledas|ledu]].
Šis subtropinis žvėrelis blogai ištveria [[šaltis|šaltį]] ir [[skersvėjis|skersvėjus]].▼
▲Šis subtropinis žvėrelis blogai ištveria šaltį ir skersvėjus.
== Dauginimasis ==
Nutrijų [[lytis|lytį]] nesunku nustatyti pagal išorinius lytinius organus: patelių lytinis plyšys
yra šalia išangės, o patinų lytinis [[organas]] yra 3 – 5 [[cm]] nuo išangės (6 pav.) Patinų [[sėklidė|sėklidės]] kartais būna kūno ertmėje, bet dažniausiai papilvės kanalais nusileidžia po [[oda]], ir juos galima užčiuopti. [[Vaizdas:Myocastor-coypus-01.jpg|thumb|right|200px| Nutrijos jauniklis]]
Geromis šėrimo ir laikymo [[sąlyga|sąlygomis]], patelės ir patinai lytiškai subręsta 4 – 5 [[mėnesis|mėnesių]] amžiaus. Nuo šio periodo patinai yra nuolat aktyvūs ir gali apvaisinti pateles. Lytiškai subrendusių patelių rujojimas kartojasi kas 24 – 30 dienų ir tęsiasi apie [[para|36 val.]] [[ruja|Rujojimo]] metu patelė prisileidžia patiną. [[Poravimasis]] vyksta be susikabinimo. Rujos metu patelė susiporuoja 4 – 6 kartus. Atskiro susiporavimo trukmė – 20 – 40 [[s]]. Atsivedusiai jauniklių patelei pirmasis rujojimas prasideda antrąją [[para|dieną]] arba praėjus 2 – 3 dienoms po [[gimdymas|gimdymo]]. Nutrijų [[nėštumas]] trunka 128-133 dienas. Per [[metai|metus]] jos gali atsivesti 2 [[vada|vadas]] po 5-6 jauniklius.
Jaunikliai gimsta jau regintys ir su kailiuku, tamsesniu nei suaugusių.
Iki 5 - 6 mėnesių amžiaus nutrijos auga intensyviausiai.
{{Commons|Myocastor coypus}}▼
== Nutrijų porūšiai ==
Pripažįstami keturi šie porūšiai (nurodoma ir jų paplitimas):
M. C. bonariensis: šiaurės Argentinoje, Bolivija, Paragvajus, Urugvajus, Pietų Brazilija;
M. C. coypus: centrinė Čilė, Bolivija;
M. C. melanops: Čilėje;
M. C. santacruzae: Patagonija.
M. C. bonariensis- porūšis, esatis toliausiai į šiaurę (subtropinė) nutrijos diapazono dalis ir, kaip manoma, šis nutrijos tipas dažniausiai sutinkamas kituose žemynuose.
== Nuorodos anglų kalba ==
▲{{Commons|Myocastor coypus}}
{{Wiktionary}}
*[http://www.nsrl.ttu.edu/tmot1/myoccoyp.htm išsamus nutrijų aprašas]
| |||