Audinys (reikšmės): Skirtumas tarp puslapio versijų

Filogenezės požiūriu audiniai labai kito, darėsi sudėtingesni, todėl kiekvieną audinių grupę sudaro keletą pogrupių, kuriems būdinga siauresnė funkcinė specializacija ir savita struktūra. Audiniai formuojasi iš gemalinių lapelių: epitelinis audinys - iš [[ektoderma|ekotodermos]], [[mezoderma|mezodermos]] ir [[entoderma|entodermos]], jungiamasis ir raumeninis - iš mezodermos, nervinis - iš ektodermos. Audiniai susidaro dauginantis ir diferencijuojantis užuomazgų ląstelėms. Žmogaus organizmą sudarančiuose audiniuose yra daugiau kiapkaip 100 įvairių morfologinių tipų ląstelių. Kai audinį sudarančios ląstelės galutinai diferencijuojasi po gimimo arba pirmaisiais gyvenimo metais, jos yra ilgaamžės, toliau negalinčios daugintis. Bet tokios ląstelės sensta, miršta ir jų organizme nuolat mažėja. Tokios yra [[nervinė ląstelė|nervinės ląstelės]]. Kitų audinių ląstelės tam tikromis sąlygomis gali daugintis. Pavyzdžiui, amputavus dalį [[kepenys|kepenų]], likusios kepenų ląstelės gali pradėti daugintis ir kepenų masė atsinaujina. [[oda|Odos]] epitelio ląstelės nuolat nubyra, bet [[epidermis|epidermio]] vientisumas nepažeidžiamas, kadangi pasenusias ląsteles pakeičia naujos.