22:38, 21 gegužės 2006 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Botas: Automatinis teksto keitimas (-Melbourn +Melburn) ← Prieš tai darytas keitimas		00:28, 10 birželio 2006 versija taisyti anuliuoti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S wz prastinimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: ==Biografija== Tėvas Matas Četkauskas mokėjo griežti smuiku, o motina Uršulė Četkauskienė turėjo gražų balsą ir giedojo bažnyčios chore. Jų penki sūnūs - Jonas, Petras, Povilas, Kazimieras ir Vytautas - tapo vargonininkais. Iš brolių išmokęs vargonuoti, Povilas vargonininkavo Kamajuose ir Kazliškyje ([[Rokiškio rajono savivaldybė\|Rokiškio r.]]). [[1923]] [[Stasys Šimkus\|S. Šimkui]] [[Klaipėda\|Klaipėdoje]] įkūrus konservatoriją, į ją mokytis atvyko ir P. Četkauskas. Mokydamasis dainavo moksleivių vyrų chore, susižavėjo akordeono muzika. Didelį įspūdį jam padarė [[1933]] [[Klaipėda\|Klaipėdoje]] koncertavęs garsus vokiečių akordeonistas ir kompozitorius Kurtas Maras. P. Četkauskas nusipirko „Honerio" firmos 120 bosų akordeoną ir su juo nesiskyrė visą gyvenimą. Baigęs Klaipėdos konservatoriją, gyveno [[Šilutė~~\|Šilutėje~~]]je ir buvo Klaipėdos krašto chorų vadovas bei dainų švenčių dirigentas. P. Četkauskas [[1933]] Klaipėdos krašto 2-ajai dainų šventei parengė Šilutės apylinkės jungtinį chorą ir jam šventėje dirigavo. P Četkauskas pagarsėjo kaip akordeonistas - [[1938]] Londono firmoje įgrojo lietuvių tautinių šokių muzikos ir išleido apie dešimt plokštelių (talkino [[Stepas Graužinis\|S. Graužinis]]). [[1939]] Vokietijai okupavus Klaipėdą, P. Četkauskas su šeima apsigyveno [[Kaunas\|Kaune]]. Vadovavo „Inkaro" fabriko vyrų, moterų ir mišriajam chorui, suorganizavo apie 100 dalyvių Kauno policijos vyrų chorą. Šis kolektyvas tuo metu buvo vienas pajėgiausių vyrų chorų [[Lietuva\|Lietuvoje]]. P. Četkauskas daug koncertavo kaip solistas akordeonistas, griežė įvairiuose instrumentiniuose ansambliuose, turėjo daug mokinių. [[1947]] po nelaimingo atsitikimo neteko regėjimo. Būdamas aklas, nuolat gilinosi į akordeono technines ir menines galimybes, išmoko griežti sudėtingus klasikinius kūrinius (pats juos pritaikė akordeonui). Parengė ir išleido pirmuosius akordeono vadovėlius: „Jaunasis akordeonistas" ([[1952]]) ir „Akordeonistas" ([[1958]]). Sukūrė koncertinių etiudų, „Koncertinę polką", „Serenadą", „Našlaitėlės valsą" ir kitokios muzikos akordeonui.

Povilas Četkauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų