Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

| fonas = off

| vardas = Jurgis Bielinis{{PAGENAME}}

| paveikslėlio dydis = 60150px

| gimimo data = {{Gimė|1846|303|16}}

| gimimo vieta = [[Purviškiai I|PurviškiuosePurviškiai]], dab. [[BiržųNemunėlio rajonas|BiržųRadviliškio rajvalsčius]].

| mirties data = {{Mirė|1918|101|18|1846|303|16}}

| mirties vieta = [[Katinai (Pasvalys)|KatinuoseKatinai]], [[Joniškėlio valsčius]], dab. [[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj]]., palaidotas [[Suostas|Suoste]], Biržų raj.

| sutuoktinis = Ona Brazauskaitė-Bielinienė

| vaikai = Juozas, [[Kipras Bielinis|Kipras]], Baltrus, Matilda

| veikla = [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] bendradarbis.

'''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis''', [[1846]] m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I|Purviškiuose]], dab. [[Biržų rajonas|Biržų raj]]. – [[1918]] m. [[sausio 18]] d. [[Katinai (Pasvalys)|Katinuose]], [[Joniškėlio valsčius]], dab. [[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj]]., palaidotas [[Suostas|Suoste]], Biržų raj.) – Lietuvos [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] bendradarbis.

[[Vaizdas:Baltasis erelis.jpg|thumb|''Baltasis„Baltasis erelis''erelis“, 1897 m.]]

Brolis [[Andrius Bielinis]], sūnus [[Kipras Bielinis]]. Mokėsi privačiai [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir [[Mintauja|Mintaujoje]], [[1872]] m. baigė vokišką pradžios mokyklą [[Ryga|Rygoje]]. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo [[1873]] m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino [[Motiejus Valančius|Motiejui Valančiui]], jo ir lietuviškos spaudos leidėjo [[Prūsija|Prūsijoje]] [[Jonas Zabermanas|J. Zabermano]] ryšininkas. Nuo [[1890]] m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu.

[[1885]] m. įkūrė ir vadovavo [[Panevėžys|Panevėžio]] krašto [[Garšvių knygnešių draugija]]i. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] platinimo tinklą, apėmusį ir [[Latgala|Latgalą]]. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į [[Lietuvių konferencija|Lietuvių konferenciją]], kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. <ref>[http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/Jurgis_Bielinis.htm Jurgio Bielinio biografija]</ref> Įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], „[[Tėvynės sargas]]“, vėliau – „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Vilniaus žinios]]“. Pats leido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“. Jam spausdinti iš [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]] nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. [[1897]], [[1911]] ir [[1912]] m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Parašė brošiūrų [[Lietuvos istorija|Lietuvos istorijos]], lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus [[monarchizmas|monarchizmo]] idėjas -– tikėjo, kad Vakarų valstybių diplomatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę. <ref>{{VLE|III|- 172|[[Leonora Kalasauskienė]]|Jurgis Bielinis}}</ref>

Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia – [[koplytstulpis]] (aut. L.Leonas Juozonis), netoliese – [[Bielinio ąžuolas]], už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo [[žandaras|žandarų]] ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas [[Pasvalys|Pasvalyje]], „Dūdorių” klube. Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. [[1931]] m. pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė [[šauliai]], [[pavasarininkai]], [[skautai]], [[tautininkai]], dirbo kalvis J. Korsakas.

Iš[[2009]] m. iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų [[Tadas Gutauskas|Tado Gutausko]] granitinėje skulptūroje „[[Vienybės medis]]”, paminėtas ir Jurgis Bielinis. <ref>GABRIŪNĖ,[http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F98230 Julita Gabriūnė. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos, 2009-08-10]</ref>

== NuorodosBibliografija ==

* [[Kazys Misius]], [[Benjaminas Kaluškevičius]]. Didysis knygnešys Jurgis Bielinis. Diemedžio- leidyklaV.: Diemedis, [[2007]]. m- 312 p.,: iliustr. - ISBN 9986-23-131-0