Paralaksas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Paralaksas taip pat pasireiškia tokiuose optiniuose instrumentuose kaip binokliai, mikroskopas ir TLR kamera. Daugumos gyvūnų, taippat ir žmonių, smegenys naudoja paralaksą nustatyti atstumams iki aplink esančių objektų.
▲=== Žvaigždinis paralaksas ===
Žvaigždinis paralaksas atsiranda dėl to, kad Žemė juda savo orbita. Arčiau esančios žvaigždės dangaus sferoje labiau keičia savo padėtį, nei toliau esančios.
eilutė 37 ⟶ 35:
:<math>d = 1 \textrm{\ AU} \cdot 180 \cdot \frac {3600} {\pi} = 206,265 \textrm{\ AU} = 3.2616 \textrm{\ ly} \equiv 1 \textrm{\ parsec} .</math>
Taip ir apibrėžiamas parsekas. Parsekas yra labai patogus vienentas matuojant paralaksus, nes atstumas parsekais <math>d = 1 / p</math>, kai paralaksas duotas lanko sekundėmis.
==Parinis paralaksas==
Parinis paralaksas atsiranda dėl stebėtojo vietos kitimo Žemei sukantis apie savo ašį. Tai kampas tarp spindulių nuo objekto iki Žemės centro ir nuo objekto iki stebėtojo. Parinis paralaksas būna didžiausias, kai objektas stebimas horizonte. Tai vadinamas horizontinis paralaksas. Tada <math>\sin{\pi} = \frac{r}{d}\ </math>.
Čia r - Žemės spindulys, d - atstumas iki objekto.
[[Kategorija:Astronomija]]
| |||