Antanas Pocius (1945): Skirtumas tarp puslapio versijų

Būdamas kultūros namų meno vadovas, subūrė estradinį ansamblį, kuris [[1972]] Aukštaitijos zonos meno kolektyvų apžiūroje tapo laureatu. [[1976]] pradžioje Ukmergės kultūros rūmuose suorganizavo mišrųjį (60-75 dalyvių) chorą ir išugdė jį į pajėgų meno kolektyvą „Vyturys" ([[1984]]). Su choru išlaikė Lietuvos konservatorijos choro dirigavimo valstybinius egzaminus, kasmet surengdavo po 10-15 koncertų; dainavo [[Ukmergė|Ukmergėje]]je, [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Vilnius|Vilniuje]], Korėjoje ([[1981]]), [[Latvija|Latvijoje]] ([[1983]]), [[Bulgarija|Bulgarijoje]] ([[1986]]), [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[1992]]), dalyvavo Ukmergės, Anykščių, Marijampolės rajonų dainų šventėse, [[1980]] ir [[1985]] respublikinėse dainų šventėse, [[1990]] Lietuvos tautinėje dainų šventėje, [[1994]] I ir [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventėse [[Vilnius|Vilniuje]], [[1995]] ir [[1997]] Baltijos ir Šiaurės šalių chorų šventėse [[Ryga|Rygoje]] (Latvija) ir [[Gotlandas|Gotlande]] (Švedija). Respublikiniuose konkursuose choras pelnė prizinių vietų, o [[1988]] [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] konkurse [[Raudondvaris (Kaunas)|Raudondvaryje]] tapo laureatu. Dirigentas „Vyturio" chorą išmokė apie 100 šiuolaikinių ir užsienio klasikinių kūrinių ir surengė per 200 koncertų.