13:24, 15 balandžio 2010 versija taisyti JAnDbot (aptarimas \| indėlis) Botai 45 476 keitimai S robotas Pridedama: bg:Боздуган Šalinama: uk:Булава Keičiama: ru:Буздыган ← Prieš tai darytas keitimas		10:14, 30 balandžio 2010 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: [[Vaizdas:Marble mace Louvre AO14099.jpg\|thumb\|250px\|Marmurinė buožės galva ([[Mesopotamija]], ~ 3500–2900 pr. m. e.)]] {{otheruses}} '''Buožė''' – smogiamasis triuškinantis [[ginklas]], sudarytas iš medinio (kartais – [[metalas\|metalinio]]) koto su nejudamai pritvirtinta metaline ar akmenine [[galva]]. Tai [[kuoka\|kuokos]] tobulinimo rezultatas, kur kaunamoji dalis – nebe koto sustorėjimas, o didesnio [[tankis\|tankio]] kietos medžiagos galva. Pėstininkų buožių kotai paprastai būdavo 0,5–0,9 m ilgio, o raitelių – ilgesni. Tobulinant buožę buvo keičiama galvos forma. Buožės „keterotomis“ galvomis (koto kryptimi einančių plokščių keterų briaunomis buvo galima pralaužti metalinius [[šarvai\|šarvus]]) vadinamos [[plunksnius\|plunksniais]] ({{Ru\|шестопёр}} arba ''пернач''). Egzistavo ir buožės su spygliuotomis galvomis (tuo jos panašios į [[vėzdas\|vėzdus]]). Puošnios buožės ''[[bulava\|bulavos]]'' ({{Ru\|булава}}, iš {{la\|bulla}} 'rutuliukas') buvo naudojamos kaip valdžios simboliai, juos naudojo [[osmanai\|turkų]] [[paša\|pašos]], [[lenkai\|lenkų]] ir ukrainiečių hetmanai, [[kazokai\|kazokų]] [[atamanas\|atamanai]]. Senovėje buožės buvo populiarios [[bronzos amžius\|bronzos amžiuje]], kadangi tuomet nemokėta gaminti ilgų metalinių [[geležtė\|geležčių]], todėl populiarūs ginklai buvo buožės, [[ietis\|ietys]]. Geležies amžiuje buožes naudotos retai, kadangi jas išstūmė [[kalavijas\|kalavijai]]. Europoje buožės ėmė vėl plisti ~~viduramžiais~~[[viduramžiai]]s, kai [[šarvai]] pasidarė tiek efektyvūs, kad prastos kokybės kalavijai ėmė jų nebeįveikti (o geros kokybės [[plienas\|plieniniai]] kalavijai buvo pernelyg brangūs). Buožės buvo gana efektyvus pigus ginklas prieš šarvuotus karius, tad jas dažnai naudojo ginkluoti valstiečiai ir miestiečiai. <br />Apie XII a. atsirado ir buožių variantas [[plunksnius\|plunksniai]]. V. Europoje ir [[Rusija\|Rusijoje]] buožės paplito nuo XIII a. [[Viduramžiai]]s Europoje kai kurie katalikų dvasiškiai, kuriems tekdavo kautis, kartais apsiginkluodavo būtent buožėmis, o ne kardais. Kartais tai aiškina, kad kanonų teisė dvasiškiams draudė lieti kraują, o buožės smūgiu būdavo galima užmušti žmogų nepadarant smarkiai kraujuojančių kirstinių žaizdų. Tačiau šitie dalykai nėra įrodyti. Gali būti, kad kartais rinkdavosi buožę, o ne kardą, kadangi ja paprasčiau kautis, tam nereikia ypatingų įgūdžių. Ši hipotezė buvo panaudota [[vaidmenų žaidimas\|vaidmenų žaidime]] ''Advanced Dungeons and Dragons'', kurio veikėjai dvasiškiai gali kautis tik smogiamaisiais, bet ne kertamaisiais ar duriamaisiais ginklais.

Buožė: Skirtumas tarp puslapio versijų