Valteris Kristupas Banaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:PLCH-BANAITIS VALTERIS KRISTUPAS.jpg|thumb|right|200px|Valteris Kristupas Banaitis]]
'''Valteris Kristupas Banaitis''' ([[1918]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Kaliningradas|Karaliaučiuje]])
== Biografija ==
[[1932]] - [[1935]] m. mokėsi [[Tilžė]]s vargonininkų mokykloje (dėst. prof. K. Schnueris). Iš mokyklos buvo pašalintas už patriotinę lietuvišką veiklą. Vargonininkavo lietuvių evangelikų parapijoje. [[1937]] m. atvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur baigė [[Kauno Aušros gimnazija|„Aušros“ gimnaziją]] ir pradėjo studijuoti [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Teisės fakultete, [[1939]] - [[1941]] m. vargonus ir kitas disciplinas studijavo [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] (dėst. [[Jonas Bendorius]], [[Balys Dvarionas]],
Vokiečių okupacijos metais buvo išvežtas į [[Vokietija|Vokietiją]], Surinko turtingą lietuviškų plokštelių kolekciją, į vokiečių kalbą išvertė [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] ir [[Juozas Žilevičius|Juozo Žilevičiaus]] kūrinių, kurie skambėjo vokiečių radiofonuose. Buvo Baltijos tautų muzikos švenčių komiteto vedėjas. Kartu su J. Žilevičiumi buvo [[Italija|Italijos]] Rickordi muzikos enciklopedijos lietuviškojo skyriaus bendradarbis.
Eilutė 10:
[[1941]] - [[1943]] m. buvo [[Kauno radiofonas|Kauno radiofono]] muzikos redakcijos vedėjas, 1943 - [[1944]] m. - Vilniaus operos administratorius ir akompaniatorius. Tuo pačiu laiku muzikos mokykloje pas [[Jeronimas Kačinskas|Jeronimą Kačinską]] studijavo dirigavimą.
Pasitraukęs į
[[1948]] - [[1949]] m. vadovavo Spakenbergo lietuvių kolonijos chorui ir rengė koncertus. Iš atminties užrašinėjo ir harmonizavo liaudies dainas ir mokė jų savo choristus. [[1950]] - [[1951]] m. [[Štutgartas|Štutgarto]] aukštojoje muzikos mokykloje pas prof. Albrechtą studijavo kompoziciją. Keletą metų dirbo amerikiečių emigracinės organizacijos IRC atstovu Štutgarte, nuo [[1952]] m. - Miunchene [[Amerikos balsas|„Amerikos balso“]] lietuvių skyriaus redakcijoje. Gyvendamas [[Miunchenas|Miunchene]], dėstė muziką ir dainavimą Lietuvių Vasario 16-osios gimnazijoje [[Mancheimas|Manheime]].
Įsitraukė į kultūrinę ir muzikinę veiklą. Jo iniciatyva [[Hamburgas|Hamburgo]] ir Štutgarto radiofonai įsigijo lietuviškos muzikos. Bendravo su čekų dirigentu ir kompozitoriumi Rafaeliu Kubeliku, nuolat domėjosi lietuvių kompozitorių
Parašė kantatą „Lietuva, Lietuva, tu kaip saulė gyva“, harmonizavo apie 40 liaudies dainų chorui, solistams, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui. Spaudai parengė 34 lietuvių [[evangelikai|evangelikų]] liaudies choralus (
== Šaltinis ==
|