Vaistinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vaistinė''' – specializuota [[parduotuvė]], veikianti [[sveikatos apsauga|sveikatos apsaugos]] sistemoje, kurios pagrindinė funkcija yra suteikti farmacinę paslaugą bei išduoti [[vaistai|vaistus]] (receptinius ir nereceptinius) ir kitas medicininės paskirties prekes: [[higiena|higienos]] prekes, [[vitaminai|vitaminus]], maisto papildus, tvarsliavą ir pan.

</br>Kai kurios vaistinės taip pat užsiima vaistų gamyba. Pagrindiniai vaistinės darbuotojai yra vaistininkas ir farmakotechnikas, taip pat yra vadybininkai, vaistininko padėjėjai ir kiti darbuotojai (priklausomai nuo vaistinės dydžio).

XIX a. naujų vaistinių steigimą pradėjo kontroliuoti gydymo valdyba. Didėjant reikalavimams vaistinių steigimas sulėtėjo. Vaistinės buvo suskirstytos į kaimo ir normalias. Didesniuose miestuose buvo vaistų parduotuvės, kuriose pardavinėjami patentuoti vaistai ir sanitarijos priemonės.

 

[[Viduramžiai|Viduramžių]] Lietuvos vaistininkai neturėjo aukštojo išsilavinimo, bet buvo atitinkamai paruošiami cechuose. Kandidatas į vaistininkus turėjo keletą metų dirbti visus darbus pas vaistininką kaip mokinys, vėliau keletą metų kaip jo padėjėjas. Baigęs tokius mokslus, važiuodavo pas kitą vaistininką todėl mokslas užtrukdavo. Vaistininkų cechas nuo kitų skyrėsi tuo, kad iš narių buvo reikalaujam mokėti [[Lotynų kalba|lotynų kalbą]] ir nesudarė organizuoto cecho su savais įstatais ir taisyklėmis. Jie rėmėsi nerašytais įstatais ir tradicijomis. Vaistininkai buvo laikomi ne amatininkais, o prekybininkais.