20:09, 1 kovo 2010 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas ← Prieš tai darytas keitimas		23:49, 12 balandžio 2010 versija taisyti anuliuoti Edgaras22 (aptarimas \| indėlis) 4 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: == Biografija == Mokėsi Keturvalakių pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje, dalyvavo klieriko Igno Čižausko įkurtos slaptos klierikų „penkiukių” organizacijos vadovybėj (organizacijos tikslas – skaityti lietuviškus laikraščius bei raštus ir studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.1903 m. gegužės 17 d. Varšuvoje įšventintas kunigu. Nuo 1904 iki 1910 metų mokėsi užsienyje: tris metus Šveicarijos Fribourgo ir dvejus metus Belgijos Louvano universitete, kuriame gavo filosofijos daktaro laipsnį.1910 metais profesoriauti pradėjo Seinų seminarijoje, karo metu Tambove vadovavo trejus metus Žiburio draugijos mergaičių gimnazijai. Mokėsi [[Marijampolės gimnazija\|Marijampolės gimnazijoje]] ir [[seinų kunigų seminarija\|Seinų kunigų seminarijoje]] (SKS). [[1903]] m. įšventintas kunigu. [[1904]] m. išvyko studijuoti į [[Fribūro universitetas\|Fribūro]] ir [[Liuveno universitetas\|Liuveno]] universtetus. Pastarojoje aukštojoje mokykloje kartu su bendraminčiais įkūrė studentų draugiją ''Lietuva Belgijos Liuvene'', paruošė jos įstatus. [[1910]] m. filosofijos mokslų daktaro laipsniu iš Liuveno universiteto grįžo į SKS ir profesoriavo joje iki [[1914]] m. 1919 m. birželio 16 d. kaip vienas iš Lietuvos Amerikos lietuvių atstovų vyko į Taikos konferenciją Paryžiuje. Delegacijai buvo pavesta griežtai reikalauti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo neįsileidžiant į bet kokias kitas kombinacijas, kol Lietuvos nepriklausomybės klausimas nebus tinkamai išrištas ir kt. 1920 m. kovo 1 d. paskirtas užsienio reikalų ministerijos patarėju, dalyvavo sprendžiant klausimus su Vatikanu, dalyvavo kaip sekretorius ir iždininkas Lietuvos delegacijos Rygoje Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti. 1921 m. balandžio 10 d. Respublikos prezidento kanceliarijos viršininkas, nuo 1930 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos ordinų kancleris. == Veikla == Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmajam pasauliniam karui]] pasitraukė į [[Rusija\|Rusiją]] ir [[Tambovas\|Tambove]] buvo vienas iš [[„Žiburio“ draugijos]] mergaičių gimnazijos vadovų. [[1918]]–[[1919]] m. vėl dėstė SKS. 1919 m. [[birželio 16]] d. kartu su kunigais [[Aleksandras Grigaitis\|Aleksandru Grigaičiu]] ir [[Justinas Staugaitis\|Justinu Staugaičiu]] dalyvavo [[Paryžiaus taikos konferencija\|Paryžiaus taikos konferencijoje]], derėjosi su [[Vatikanas\|Vatikano]] atstovu [[kardinolas\|kardinolu]] Gasparri dėl Lietuvos pripažinimo ''de jure''. Vienas iš [[Ateitininkai\|Ateitininkų federacijos]] vadovų. Nuo [[1920]] m. dirbo valstybinį darbą – buvo komisijos sienai su [[Latvija]] nustatyti narys. Po metų paskirtas prezidento kanceliarijos viršininku, kuriuo išdirbo iki pat [[Raudonoji armija\|Raudonosios armijos]] atėjimo [[1940]] m. Kartu jis buvo ir [[ordinų kancleris\|ordinų kancleriu]] – tvarkė [[Lietuvos valstybės apdovanojimai\|valstybės apdovanojimus]]. 1940 m. nuvyko pas savo brolį knygnešį [[Vincas Bielskus\|Vincą Bielskų]] ir jo namuose paslėpė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas\|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] originalą, kurio tolesnis likimas nežinomas.

Pijus Bielskus: Skirtumas tarp puslapio versijų