Kauno meno mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S img. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 15:
== Istorija ==
[[1918]] m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę susirūpinta savos meno mokyklos steigimu. [[1922]] m. pradžioje paruoštas Lietuvos meno mokyklos įstatymo projektas, [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] priimtas ir paskelbtas „Vyriausybės žiniose“. <ref>[[Vyriausybės žinios]], 1922 m. liepos 21 d., Nr. 97. - 3 psl.
1922–[[1929]] m. mokykla turėjo savivaldą, vadinta Lietuvos meno mokykla. Mokytojų taryba rinko direktorių ir mokytojus, juos tvirtino švietimo ministras. Po 1929 m. kilusio streiko patvirtintas naujas meno mokyklos statutas. Pagal jį direktorius buvo skiriamas prezidento, mokytojai – švietimo ministro. Mokykla pavadinta Kauno meno mokykla. <ref>Vyriausybė žinios, 1929 m. gegužės 6 d., Nr. 298. - 1-3 psl.
Meno mokykla turėjo Parengiamąjį (iki 1929 m.), Bendrojo lavinimo ir Specialųjį skyrius. Bendrojo lavinimo skyrius rengė piešimo mokytojus gimnazijoms (4 metų studijos), Specialusis – dailininkus (2 metų studijos). Specialiajame skyriuje dėstyta [[tapyba]] (nuo 1922 m.), [[grafika]] ir [[skulptūra]] (nuo [[1926]] m.), dekoratyvinė tapyba (nuo 1929 m.), dailioji [[keramika]] (nuo [[1931]] m.).
Eilutė 23:
Mokykloje plėtoti realistinės kūrybos metodai, puoselėtas nacionalinės dailės tradicijos. 1926 m. veikė visuomeninės kultūrinės organizacijos „Tulpė“, „Trys skydai“, [[1934]] m. išleistas almanachas „Žingsnis“. Nuo [[1938]] m. veikė dailės kūrinių muziejus. Dėstytojai ir studentai dalyvavo dailės draugijų veikloje, parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Mokykloje mokėsi žymūs Lietuvos menininkai: [[Petras Aleksandravičius]], [[Robertas Antinis (1898)|Robertas Antinis]], [[Vincas Grybas]], [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], [[Marcė Katiliūtė]], [[Mykolas Labuckas]], [[Jonas Mikėnas]], [[Viktoras Petravičius]], [[Bronius Pundzius]], [[Antanas Samuolis]], [[Domicėlė Tarabildienė]], [[Stasys Ušinskas]], [[Viktoras Vizgirda]] ir kt. Gabiausi Meno mokyklos mokiniai buvo siunčiami tobulintis į [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]]. Grįžę jie dažniausiai pradėdavo dirbti Kauno meno mokykloje.
Žymesni dėstytojai: [[Vladas Didžiokas]], [[Mstislavas Dobužinskis]], [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Adomas Galdikas]], [[Jonas Janulis]], [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], [[Petras Kalpokas]], [[Rimtas Kalpokas]], Jonas Mikėnas, [[Vaclovas Miknevičius]], [[Kajetonas Sklėrius]], [[Jonas Šileika]], Stasys Ušinskas, [[Adomas Varnas]], [[Juozas Zikaras]], [[Antanas Žmuidzinavičius]] ir kt.
1939 m. [[rugsėjo 1]] d. Kauno meno mokyklai suteiktos aukštosios dailės mokyklos teisės. Pagal 1940 m. [[gegužės 15]] d. [[Ketvirtasis Seimas|Seimo]] priimtą naują Dailės mokyklų įstatymą Kauno meno mokykla ir [[VU|Stepono Batoro universiteto]] Dailės fakultetas reorganizuoti į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus grynosios dailės mokyklą.
[[1941]] m. [[birželio 5]] d. sovietinės valdžios nutarimu Kauno taikomosios dailės mokykla tapo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus grynosios dailės mokykla – [[Vilniaus dailės akademija]]. [[1944]] m. [[gruodžio 7]] d. atkurtoji Vilniaus dailės akademija perorganizuota į Vilniaus valstybinį dailės institutą. [[1951]] m. [[SSRS]] aukštojo mokslo ministerijos potvarkiu Kauno ir Vilniaus dailės institutai sujungti į vieną LSSR valstybinį dailės institutą Vilniuje.
1951 m. į Ąžuolų kalną perkelta Kauno taikomosios dailės vidurinė mokykla, [[1954]] m. pavadinta [[Stepas Žukas|Stepo Žuko]] vardu. [[1959]]–[[1989]] m. Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumas. 1989 m. technikumas tapo Kauno aukštesniąja meno mokykla. [[2001]] m. [[rugpjūčio 24]] d. mokykla integruota į [[Kauno kolegija|Kauno kolegiją]] ir pavadinta Justino Vienožinskio menų studijų centru, vėliau – Justino Vienožinskio menų fakultetu.
== Pastatų kompleksas ==
[[Vaizdas:Kauno meno mokykla 2007-08-10.jpg|140px|thumb|Betoninė pelėda ant mokyklos tvoros]]
Meno mokykla ir laikinoji [[Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] galerija pastatyta buvusio [[Kauno tvirtovė]]s IX baterijos ([[1883]]–[[1888]] m.) teritorijoje Ąžuolų kalne, [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]].
Sklypą juosia metalinė ir betoninių stulpų tvora (jai panaudotos baterijos aptvaro liekanos), papuošta [[pelėda|pelėdomis]] (skulpt. [[Vincas Grybas]], [[1924]] m.).
Eilutė 50:
[[1969]] m. šiaurinėje sklypo dalyje pasatytas gamybinių dirbtuvių korpusas, pagalbiniai trobesiai.
[[2005]]–[[2008]] m. atlikta mokyklos pastato rekonstrukcija.
=== Laikinoji galerija ===
M. K. Čiurlionio kūrinių laikinoji galerija veikė 1925–[[1936]] m. Iš [[Maskva|Maskvos]] į Kauną 1920 m. [[rugpjūčio 1]] d. [[Valerija Čiurlionytė-Karužienė|Valerijos Čiurlionytės-Karužienės]] parvežti M. K. Čiurlionio kūriniai. Jų saugojimui nuspręsta pastatyti laikinąją galeriją. 1924 m. statybai iš [[Lietuvos valstybės biudžetas|valstybės biudžeto]] skirta 19 000 litų. Projekto autorius V. Dubeneckis, statybos organizatorius ir ilgametis direktorius dailininkas [[Paulius Galaunė]].
1925 m. [[rugsėjo 24]]-29 d. dar nebaigtuose rūmuose atidaryta Čiurlionio 50-osioms gimimo metinėms skirta jo kūrinių paroda. 1925 m. [[gruodžio 13]] d. įvyko dailės galerijos atidarymas.
Pastato pamatai betoniniai, sienos sumūrytos iš susprogdintos IX baterijos plytų, tinkuotos. Perdangos gelžbetoninės, stogas skardos, grindys lentų, laiptai betono. Galerijos antrojo aukšto salėse įrengtos stiklinės lubos. 1936 m. M. K. Čiurlionio paveikslus perkėlus į [[NČDM|Vytauto didžiojo kultūros muziejų]], galerijos pastatas atiduotas Meno mokyklai. Laikinoji M. K. Čiurlionio galerija – pirmasis muziejinis pastatas Lietuvoje.
=== Paveldo objektas ===
[[2001]] m. [[kovo 13]] d. Kauno meno mokyklos pastatų kompleksas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [[2003]] m. [[spalio 9]] d. paskelbtas kultūros paminklu.
== Direktoriai ==
| |||