Malajų valstybės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 13:
| Sąrašas = '''[[Malajų salyno istorija|Malajų salyno istoriniai regionai]]''':<br>[[Malajų valstybės|Malajai]], [[Javiečių valstybės|Javiečiai]], [[Sundų valstybės|Sundai]], [[Ačehas]], [[Lampongai]], [[Minangkabau]], [[Balis]], [[Brunėjaus istorija|Brunėjus]], [[Kalimantano istorija|Kalimantanas]], [[Gova]], [[Molukų istorija|Molukai]], [[Filipinų istorija|Filipinai]]<br>''[[batakai]], [[dajakai]], [[papuasai]]''
}}
'''Malajų valstybės''' - I-II mūsų eros tūkstantmečiais [[malajai|malajų]] etninės grupės sukurtos valstybės ir jų gyvenamas regionas, apimantis dabartinės [[Malaizija|Malaizijos]], [[Pietinis Tailandas|Pietinio Tailando]], didelės dalies [[Sumatra|Sumatros]] ir vakarines [[Borneo]] teritorijas. Jų istorija sudaro malajų tautos istoriją, o taip pat dabartinės [[Malaizijos istorija|Malaizijos]] ir dalies [[Indonezijos istorija|Indonezijos]] bei [[Tailandas|Tailando]] istoriją.
Kaip visų kitų Malajų salyno regionų, jų istorija skirstoma į induistinį ir islamo laikotarpius.
Eilutė 20:
Malajų istorinės sritys koncentravosi derlingose lygumose rytų [[Sumatra|Sumatroje]] ir [[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasalyje]], kurie, apglėbę [[Malakos sąsiauris|Malakos sąsiaurį]], vieną iš nedaugelio įėjimų į Malajų salas. Dėl savo strateginės padėties malajų valstybės visada vaidino ypač svarbų vaidmenį Malajų salyno istorijoje, o malajai buvo viena svarbiausių tautų greta [[javiečiai|javiečių]], [[sundai|sundų]], [[baliečiai|baliečių]], [[bugiai|bugių]] ir kt.
Visos malajų valstybės pirmiausia koncentravosi ties jūra, ir jų centrai dažniausiai būdavo pakrantėse. Pirmiausia jos kontroliavo derlingas lygumų sritis Malakos pusiasalyje ir Sumatroje. Nuo [[Minangkabau]] regiono Vakarinėje Sumatroje ir [[Ačehas|Ačeho]] šiaurėje jas skyrė [[batakai|batakų]] gyvenamos aukštumos - [[Barisano kalnai]]. Panašios aukštumos ([[Titivangsa kalnynas]]), gyvenamos [[orang aisli]], įsiterpė ir Malajos pusiasalio centrinėje dalyje. Šiaurėje nuo žemyno malajus atskyrė [[kra sąsmauka]]
== Induistinis laikotarpis ==
===Transmalakinė prekyba (iki VIII a.)===
{{main|Transmalakinė prekyba}}
Anksčiausiai vystėsi Malakos pusiasalio dalis, kuri dabar yra šiaurės [[Malaizija|Malaizijoje]] ir Pietų [[Tailandas|Tailande]]. Ją veikė [[transmalakinė prekyba]]. Jau pirmaisiais mūsų eros amžiais čia kūrėsi tokie miestai kaip [[Kedahas]], [[Panpan]] (dab. [[Kelantan]]e), [[Langkasuka]] (Tailando [[Pattani]] provincijoje), [[Tambralinga]] (Tailando [[Nakhon Si Thammarat]] provincijoje) ir kiti. Malajų gyvenamos sritys ir valstybės driekėsi iki pat siauriausios [[Kra sąsmauka|Kra sąsmaukos]] dalies. Jie kontroliavo intensyvią prekybą tarp Indijos ir Kinijos. Kurį laiką čia hegemoniją buvo įgijusi Langkasuka, tačiau atskiros valstybės turėjo nemažai savivaldos.
===Šrividžajos iškilimas (VIII-XI a.)===
[[vaizdas:Srivijaya Empire.svg|thumb|250px|Šrividžajos imperija]]
{{main|Šrividžaja}}
Eilutė 34:
Didžiausio klestėjimo metu Šrividžaja šiaurėje ribojosi su [[Khmerų imperija]]. Be to, ši valstybė XI a. pradžioje nusiaubė ir [[Java (sala)|Javos]] valstybes [[Sunda|Sundą]] bei [[Medangas|Medangą]], tapdama svarbiausia galybe visoje Pietryčių Azijoje.
===Smukimas (XI-XIV a.)===
XI a. viduryje Šrividžaja žlugo prieš trumpalaikę tamilų [[Čola imperija|Čolos imperiją]], kuri vykdė užkariavimus iš Indijos. Čolai atsitraukus, malajų sritys subyrėjo, prasidėjo nuosilpis. Šiaurinėse malajų teritorijose kurį laiką valdžią konsolidavo [[Tambralinga]]. XIII a. buvusios Šrividžajos teritorijos buvo įjungtos į [[javiečiai|javiečių]] kontroliuojamą [[Madžapahitas|Madžapahito]] imperiją.
== Islamo laikotarpis ==
| |||