20:22, 9 balandžio 2006 versija taisyti Kvitas (aptarimas \| indėlis) 4 375 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		15:01, 28 gegužės 2006 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Pranas Jodelė''' ([[1871]] m. [[vasario 13]] d. - [[Kupriai\|Kupriuose]] ([[Rokiškio rajonas\|Rokiškio rraj.]]) - [[1955]] m. [[gruodžio 8]] d. - [[Kaunas\|Kaune]]) -– žymiausias nepriklausomos Lietuvos [[chemija\|chemikas]] technologas, profesorius, [[Vytauto Didžiojo universitetas\|VDU]] rektorius. == Biografija == P.Jodelė mokėsi [[Užpaliai\|Užpalių]] pradžios mokykloje. Išvykęs į [[Rusija\|Rusiją]] pas ištremtą dėdę [[1891]] m. baigė [[Oriolas\|Oriolo]] gubernijos Livnų realinę gimnaziją. [[1891]] - [[1896]] m. mokosi [[Charkovas\|Charkovo]] veterinarijos institute. [[1904]] m. baigia [[Kijevas\|Kijevo]] politechnikos institutą, [[1906]] m. gauna inžinieriaus technologo diplomą, dirba Rusijos cemento, stiklo, metalurgijos įmonėse, tačiau vėl sugrįžta į institutą, dirba laborantu. [[1908]] m. stažuojasi [[Vokietija\|Vokietijoje]], [[Šveicarija\|Šveicarijoje]] [[1909]] m. išrenkamas Kijevo politechnikos instituto docentu. Dėsto statybos medžiagų technologiją. [[1912]] m. išrenkamas ekstraordinariniu profesoriumi. [[1913]] m., atsisakęs profesūros, grįžo į [[Lietuva\|Lietuvą]] ir visas jėgas atidavė nepriklausomos valstybės kūrimui. 1913 m. suprojektavo ir vadovavo [[Valkininkai\|Valkininkų]] cemento fabriko statybai (pirmojo Lietuvoje, per [[Pirmasis pasaulinis karas\|I Pasaulinį karą]] sugriauto). Vienas iš bendrovės akcininkų buvo dr. [[Jonas Basanavičius]].▼ Mokėsi [[Užpaliai\|Užpalių]] pradžios mokykloje. Išvykęs į [[Rusija\|Rusiją]] pas ištremtą dėdę [[1891]] m. baigė [[Oriolas\|Oriolo]] gubernijos Livnų realinę gimnaziją. [[1891]] - [[1896]] m. studijavo [[Charkovas\|Charkovo]] veterinarijos institute. [[1904]] m. baigė [[Kijevas\|Kijevo]] politechnikos institutą, [[1906]] m. gavo inžinieriaus technologo diplomą, dirbo Rusijos [[cementas\|cemento]], [[stiklas\|stiklo]], [[metalurgija\|metalurgijos]] įmonėse, tačiau vėl sugrįžo į institutą, dirbo laborantu. Nuo [[1920]] m. dirbo Kauno miškų departamente. [[1921]] - [[1922]] m. buvo vienas iš Lietuvos [[Aukštieji kursai\|Aukštųjų kursų]] organizatorių, jų lektorius, profesorius. 1922 m. [[vasario 16]] d. su kitais įkūrė [[Vytauto Didžiojo universitetas\|Lietuvos universitetą]]. 1922 - [[1927]] m. buvo pirmasis Technikos fakulteto dekanas, įkūrė ir vadovavo Statybos ir statybinių medžiagų katedrai. [[1927]] m. paskelbė cemento kietėjimo teoriją. 1927 - [[1928]] m. ir [[1932]] - [[1940]] m. skiriamas [[Vytauto Didžiojo universitetas\|VDU]] prorektoriumi, 1928 - [[1929]] m. - rektoriumi.▼ ▲P.Jodelė mokėsi [[Užpaliai\|Užpalių]] pradžios mokykloje. Išvykęs į [[Rusija\|Rusiją]] pas ištremtą dėdę [[1891]] m. baigė [[Oriolas\|Oriolo]] gubernijos Livnų realinę gimnaziją. [[1891]] - [[1896]] m. mokosi [[Charkovas\|Charkovo]] veterinarijos institute. [[1904]] m. baigia [[Kijevas\|Kijevo]] politechnikos institutą, [[1906]] m. gauna inžinieriaus technologo diplomą, dirba Rusijos cemento, stiklo, metalurgijos įmonėse, tačiau vėl sugrįžta į institutą, dirba laborantu. [[1908]] m. ~~stažuojasi~~stažavosi [[Vokietija\|Vokietijoje]], [[Šveicarija\|Šveicarijoje]] [[1909]] m. ~~išrenkamas~~išrinktas Kijevo politechnikos instituto docentu. ~~Dėsto~~Dėstė statybos medžiagų technologiją. [[1912]] m. ~~išrenkamas~~išrinktas ekstraordinariniu profesoriumi. [[1913]] m., atsisakęs profesūros, grįžo į [[Lietuva\|Lietuvą]] ir visas jėgas atidavė nepriklausomos valstybės kūrimui. 1913 m. suprojektavo ir vadovavo [[Valkininkai\|Valkininkų]] cemento fabriko statybai (pirmojo Lietuvoje, per [[Pirmasis pasaulinis karas\|I Pasaulinį karą]] sugriauto). Vienas iš bendrovės akcininkų buvo dr. [[Jonas Basanavičius]]. ▲Nuo [[1920]] m. dirbo Kauno miškų departamente. [[1921]] - [[1922]] m. buvo vienas iš Lietuvos [[Aukštieji kursai\|Aukštųjų kursų]] organizatorių, jų lektorius, profesorius. 1922 m. [[vasario 16]] d. su kitais įkūrė [[Vytauto Didžiojo universitetas\|Lietuvos universitetą]]. 1922 - [[1927]] m. buvo pirmasis Technikos fakulteto dekanas, įkūrė ir vadovavo Statybos ir statybinių medžiagų katedrai. [[1927]] m. paskelbė cemento kietėjimo teoriją. 1927 - [[1928]] m. ir [[1932]] - [[1940]] m. ~~skiriamas~~paskirtas [[Vytauto Didžiojo ~~universitetas\|~~universiteto (VDU]]) prorektoriumi, 1928 - [[1929]] m. - rektoriumi. Jam vadovaujant pastatyti Medicinos fakulteto rūmai, Fizikos - chemijos instituto rūmai [[Aleksotas\|Aleksote]] ir didžiausias tarpukario Lietuvos statybų objektas - [http://www.kmuk.lt/ Universiteto klinikos] (atsidėkodami medikai jam suteikė medicinos garbės daktaro laipsnį). P.Jodelė suorganizavo Lietuvos mineralinių žaliavų tyrimą, buvo Energijos komiteto žemės turtams tirti komisijos pirmininkas, taip pat Technikos draugijos pirmininkas, nuo [[1924]] m. - Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos vadovas. Tyrė statyboms tinkamų žaliavų išteklius Lietuvoje. [[1936]] m. ~~jis~~paskirtas ~~tampa Žemės~~[[Žemė]]s turtų tyrimo komisijos pirmininku. Tyrė [[Skirsnemunė\|Skirsnemunės]] [[kreida (uoliena)\|kreidos]], [[mergelis\|mergelio]], Menčių, [[Karpėnai\|Karpėnų]], [[Vegeriai\|Vegerių]] [[klintis\|klinčių]], [[Biržai\|Biržų]], [[Pasvalys\|Pasvalio]] [[gipsas\|gipso]], [[Šventoji\|Šventosios]] [[kvarcinis smėlis\|kvarcinio smėlio]], [[Merkys\|Merkio]] kreidos telkinius. Jo pastangomis [[1938]] m. ~~buvo~~ pradėtas statyti (per [[Antrasis pasaulinis karas\|II Pasaulinį karą]] sugriautas)Skirsnemunės ([[Jurbarko rajonas\|Jurbarko rraj.]]) cemento fabrikas, vadovavo ~~[[Karpėnai\|~~Karpėnų]] klinčių telkinių tyrimams, kuriais pasinaudojus po II Pasaulinio karo pastatyta [[Akmenė~~\|Akmenės~~]]s cemento gamykla. 1940 m. išėjo į pensiją. Tačiau, įsteigus Statybos medžiagų pramonės tresto laboratoriją, buvo pakviestas jai vadovauti. Iki 1941 m. vasaros - Lietuvos geologinių tyrinėjimų ir statybinių medžiagų tresto konsultantas. [[1944]] m., būdamas 73 metų amžiaus, vėl įsitraukė į mokslinį ir pedagoginį darbą. [[1945]] m. profesoriui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. [[1947]] - [[1949]] m. jis užėmė [[Kauno valstybinis universitetas\|Kauno valstybinio universiteto]] Neorganinės technologijos katedros vedėjo pareigas. Mirė 1955 metų gruodžio 8 d., palaidotas [[Petrašiūnų kapinės\|Petrašiūnų kapinėse]]. Svarbiausieji mokslo darbai: : „Trumpas statybinių medžiagų bandymų vadovas“ ([[1909]] m., [[rusų kalba]]), „Geologiniai tyrinėjimai su Lietuvos geologijos daviniais“ (1922 m.), „Statybos medžiagų technologija“ (1923 m.), „Cemento kietėjimo technologija“ (1927 m.), „Statybinės medžiagos“ ([[1948]] m.) ir kt. 1924 –- 1928 m. organizavo ir redagavo LU[[Lietuvos universitetas\|Lietuvos universiteto]] mokslo darbų leidinį „Technika“, paskelbė daug straipsnių, rašė leidiniams: „Švietimo darbas“, „Tautos ūkis“, „Ūkis“, ~~„Lietuvos~~„[[Lietuvos ~~aidas“~~aidas]]“, bendradarbiavo laisvamanių laikraštyje „Laisvamanis“, vadovavo rašantiems disertacijas. 1928 m. buvo apdovanotas 3-ojo laipsnio, o [[1932]] m. –- 2-jo laipsnio DLK Gedimino ordinais. [[1979]] m. skulptorius Leonas Žuklys sukūrė jo medinį biustą (saugomas Lietuvos dailės muziejuje). Serijoje „Lietuvos mokslo paminklai“ išleista monografija „Profesorius Pranas Jodelė“ ([[1996]] m.). Lietuvos universiteto rektorius ordinarinis profesorius Pranas Jodelė 1929 m. rašė: ~~“Mokslo~~„Mokslo darbas –- tai šventas tiesos ieškojimo darbas. [[Mokslas]] turi būti laisvas nuo bet kurių jam iš viršaus primestų nusistatymų ar išvadų. Mokslininkas turi imtis darbo su gryna sąžine ir nesuteptomis rankomis”. == Nuorodos == * [http://www.ktu.edu/lt/ktu/rektoriai/rektoriai.asp?id=115 Trumpa biografija]

Pranas Jodelė: Skirtumas tarp puslapio versijų