Vincas Grybas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas Barzdonas pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Lot-bot-as keitimas)
Eilutė 34:
 
== Biografija ==
[[1896]] [[1898]] m. mokėsi [[Lukšiai|Lukšių]] pradinėje mokykloje. [[1904]] [[1910]] m. mokėsi privačioje [[Varšuva|Varšuvos]] dailės mokykloje, 1910–[[1914]] m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasauliniam karui]], [[1914]] – 1914–[[1917]] m. buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judėjimą.
 
[[1918]] m. grįžo į Lietuvą, gyveno Misiūnų kaime netoli [[Ilguva|Ilguvos]]. [[1919]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. [[1920]] m. [[kovo 1]] d. – [[1921]] m. [[liepos 15]] d. [[Šakių apskritis|Šakių apskrities]] valdybos pirmininkas. [[1922]] [[1923]] m. vadovavo [[Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga|Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos]] valdybos Importo-eksporto skyriui.
 
[[1923]] – 1923–[[1925]] m. studijavo [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] pas [[Kajetonas Sklėrius|Kajetoną Sklėrių]]. [[1925]] – 1925–[[1928]] m. studijavo skulptūrą ir keramiką [[Paryžius|Paryžiuje]]: Didžiosios lūšnos akademijoje (''Académie de la Grande Cbaumière'') pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (''École nationale supérieure de ceramique'') ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (''Conservatoire national des arts et métiers'').
 
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]] – [[1928]]–1928 m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]].
 
1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, [[Paežerėliai (Šakiai)|Paežerėliuose]]. Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke. Buvusio dvaro pastatuose įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: S. Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, V. Kudirkos, P. Vileišio.<ref>Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - V.: Mintis, 1984. - 79-80 psl.</ref> Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]] [[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje).<ref>{{TLE|1|657||Vincas Grybas}}</ref>
 
== Kūryba ==
Eilutė 51:
 
Žymiausi kūriniai:
*[[1925]] m. – tvora su [[pelėda|pelėdomis]] ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje
*[[1928]] – 1928–[[1930]] m. – [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] skulptūra [[Papilė]]je
*[[1931]] m. – [[Vytauto Didžiojo paminklas]] Kaune (neišliko, atkurtas [[1991]] m. prie [[Kauno miesto savivaldybė]]s pastato)
*[[1931]] m. – Simono Daukanto, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] portretai
*[[1934]] m. – paminklas [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]] – [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiestyje]]
*[[1934]] m. – „Žemaičio” skulptūra [[Raseiniai|Raseiniuose]]
*[[1934]] m. – [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] paminklinė lenta [[Dotnuva|Dotnuvoje]]
*Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų