Jonas Švedas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S () aptvarkymas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Image:PLCH-ŠVEDAS JONAS.jpg|thumb|right|200px|Jonas Švedas]]
'''Jonas Švedas''' ([[1908]] m. [[spalio 9]] d. [[Liepoja|Liepojoje]] - [[1971]] m. [[spalio 15]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]), kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas.
 
== Biografija ==
 
Nuo [[1918]] m. mokėsi [[Ylakiai|Ylakiuose]] ([[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rraj.]]), kur [[1924]] m. baigė progimnazijos keturias klases. 1924 - [[19241929]] m. [[1929Klaipėda|Klaipėdos]] Klaipėdos muzikos mokykloje - konservatorijoje studijavo tromboną, specialiąją harmoniją, polifoniją ir kompoziciją (dėst. A. Johowas, J. Gaubas, [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičius]] ir kt.). Studijuodamas grojo įvairiuose ansambliuose, dainavo mokyklos vyrų chore, vadovavo Klaipėdos krašto Giedotojų draugijos chorams. Per vasaros atostogas važinėjo po kaimus ir užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, rinko liaudies instrumentus, vadovavo Ylakių dainos mėgėjų chorui, dirbo [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] archyve. Baigęs studijas, konservatorijoje dėstė trombono ir kitų pučiamųjų instrumentų specialybes. Uždarius mokyklą-konservatoriją, išvyko į Kauną.
 
Studijuodamas grojo įvairiuose ansambliuose, dainavo mokyklos vyrų chore, vadovavo [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] Giedotojų draugijos chorams. Per vasaros atostogas važinėjo po kaimus ir užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, rinko liaudies instrumentus, vadovavo Ylakių dainos mėgėjų chorui, dirbo J. Žilevičiaus archyve. Baigęs studijas, konservatorijoje dėstė trombono ir kitų pučiamųjų instrumentų specialybes. Uždarius mokyklą - konservatoriją, išvyko į [[Kaunas|Kauną]].
Apsigyvenęs [[Kaunas|Kaune]], [[Juozas Švedas|J. Švedas]] [[1930]] - [[1935]] trombonu grojo Valstybės teatre ir Lietuvos radijo simfoniniuose orkestruose. [[1933]] suorganizavo Kauno jaunimo pučiamųjų orkestrą, [[1935]] - [[1940]] buvo „Aušros" berniukų gimnazijos muzikos ir dainavimo mokytojas, vadovavo berniukų chorui, pučiamųjų orkestrui ir skudučių ansambliui.
 
Apsigyvenęs [[Kaunas|Kaune]], [[Juozas Švedas|J. Švedas]] [[1930]] - [[1935]] m. trombonu grojo [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]] ir Lietuvos[[Kauno radijoradiofonas|Kauno radiofono]] simfoniniuose orkestruose. [[1933]] m. suorganizavo Kauno jaunimo pučiamųjų orkestrą, [[1935]] - [[1940]] buvo „Aušros"[[Kauno Aušros gimnazija|„Aušros“ berniukų gimnazijos]] muzikos ir dainavimo mokytojas, vadovavo berniukų chorui, pučiamųjų orkestrui ir skudučių ansambliui.
Nuo [[1936]] Kauno konservatorijoje dėstė trombono ir tūbos, vėliau ir muzikos pedagogikos bei metodikos disciplinas. Aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje, buvo Muzikos mokytojų sekcijos valdybos narys, [[1939]] draugijos suvažiavime [[Vilnius|Vilniuje]] išrinktas antruoju sekretoriumi. Rašė „Muzikos baruose" ir periodinėje spaudoje. Vokiečių okupacijos metais grojo Kauno jaunojo žiūrovo teatre, buvo muzikos dalies vedėjas.
 
Nuo [[1936]] m. [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] dėstė trombono ir tūbos, vėliau ir muzikos pedagogikos bei metodikos disciplinas. Aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje, buvo Muzikos mokytojų sekcijos valdybos narys, [[1939]] m. draugijos suvažiavime [[Vilnius|Vilniuje]] išrinktas antruoju sekretoriumi. Rašė „Muzikos baruose"baruose“ ir periodinėje spaudoje. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacijos]] metais grojo [[Kauno jaunojo žiūrovo teatras|Kauno jaunojo žiūrovo teatre]], buvo muzikos dalies vedėjas.
Sovietmečiu, įkūrus Lietuvos valstybinę filharmoniją, [[1940]] [[Juozas Švedas|J. Švedas]] suorganizavo Valstybinį dainų ir šokių liaudies ansamblį ir su pertrauka iki [[1962]] buvo jo meno vadovas ir vyr. dirigentas. Ansamblis sukūrė daug originalių programų, sėkmingai pasirodė [[1954]] Lietuvių literatūros ir meno dekadoje [[Maskva|Maskvoje]] (po dekados ansambliui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas), daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertavo [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], Vidurinės Azijos respublikose, [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Rumunija|Rumunijoje]].
 
Sovietmečiu, įkūrus Lietuvos valstybinę filharmoniją, [[1940]] [[Juozas Švedas|Jm. Švedas]] suorganizavo Valstybinį dainų ir šokių liaudies ansamblį ir su pertrauka (iki [[1962]] m.) buvo jo meno vadovas ir vyr. dirigentas. Ansamblis sukūrė daug originalių programų, sėkmingai pasirodė [[1954]] m. Lietuvių literatūros ir meno dekadoje [[Maskva|Maskvoje]] (po dekados ansambliui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas), daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertavo [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] respublikose, [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Rumunija|Rumunijoje]].
J. Švedas žinomas ir kaip pedagogas, išugdęs būrį instrumentalistų, daug prisidėjęs prie lietuvių liaudies instrumentų tobulinimo ir jų populiarinimo. [[1945]] Vilniaus konservatorijoje (nuo [[1949]] Lietuvos valstybinė konservatorija) įsteigė Lietuvių liaudies instrumentų katedrą ir iki [[1970]] buvo jos vedėjas, dėstytojas, docentas ir profesorius ([[1967]]). Parašė teorinių bei metodinių darbų ir daug straipsnių spaudoje. Kartu su J. Banaičiu parašė muzikos vadovėlius vidurinėms mokykloms: „Muzika" (I-II klasėms, [[1938]]; III klasei, [[1939]]; I-II-III klasėms, [[1939]]; IV-V klasėms, [[1940]]). Kompozitorius sukūrė originalių ir harmonizavo apie 300 lietuvių liaudies dainų chorams, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių.
 
J. Švedas žinomas ir kaip pedagogas, išugdęs būrį instrumentalistų, daug prisidėjęs prie lietuvių liaudies instrumentų tobulinimo ir jų populiarinimo. [[1945]] m. [[Vilniaus konservatorija|Vilniaus konservatorijoje]] (nuo [[1949]] m. Lietuvos valstybinė konservatorija) įsteigė Lietuvių liaudies instrumentų katedrą ir iki [[1970]] m. buvo jos vedėjas, dėstytojas, docentas ir profesorius ([[1967]] m.).
J. Švedas dirigavo kelis šimtus koncertų, iki [[1970]] buvo visų pokario metų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, meno mėgėjų apžiūrų ir chorų konkursų žiuri pirmininkas arba narys, respublikinių dainų švenčių meno komisijų narys ir konsultantas, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys. Buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas į valdybą. [[1951]] - [[1955]] Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. [[1945]] [[Juozas Švedas|J. Švedui]] suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, [[1950]] apdovanotas Sovietų Sąjungos valstybine premija, [[1954]] suteiktas Sovietų Sąjungos liaudies artisto garbės vardas. [[1973]] Panevėžio muzikos mokyklai buvo suteiktas [[Juozas Švedas|J. Švedo]] vardas, įsteigtos [[Juozas Švedas|J. Švedo]] premijos.
 
J. Švedas žinomas ir kaip pedagogas, išugdęs būrį instrumentalistų, daug prisidėjęs prie lietuvių liaudies instrumentų tobulinimo ir jų populiarinimo. [[1945]] Vilniaus konservatorijoje (nuo [[1949]] Lietuvos valstybinė konservatorija) įsteigė Lietuvių liaudies instrumentų katedrą ir iki [[1970]] buvo jos vedėjas, dėstytojas, docentas ir profesorius ([[1967]]). Parašė teorinių bei metodinių darbų ir daug straipsnių spaudoje. Kartu su J.[[Juozas Banaitis|Juozu Banaičiu]] parašė muzikos vadovėlius vidurinėms mokykloms: „Muzika"„Muzika“ (I-II klasėms, [[1938]]; m., III klasei, [[1939]]; m., I-II-III klasėms, [[1939]]; m., IV-V klasėms, [[1940]] m.). Kompozitorius sukūrė originalių ir harmonizavo apie 300 lietuvių liaudies dainų chorams, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių.
[[1979]] išleista prof. dr. Algirdo Vyžinto parengta knyga „Jonas Švedas".
 
J. Švedas dirigavoDirigavo kelis šimtus koncertų, iki [[1970]] m. buvo visų pokario metų respublikinių [[dainų šventė|dainų švenčių]] ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, meno mėgėjų apžiūrų ir chorų konkursų [[žiuri]] pirmininkas arba narys, respublikinių dainų švenčių meno komisijų narys ir konsultantas, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys. Buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas į valdybą. [[1951]] - [[1955]] Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. [[1945]] [[Juozas Švedas|J. Švedui]] suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, [[1950]] apdovanotas Sovietų Sąjungos valstybine premija, [[1954]] suteiktas Sovietų Sąjungos liaudies artisto garbės vardas. [[1973]] Panevėžio muzikos mokyklai buvo suteiktas [[Juozas Švedas|J. Švedo]] vardas, įsteigtos [[Juozas Švedas|J. Švedo]] premijos.
==Šaltinis==
 
[[1951]] - [[1955]] m. - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1945 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, [[1950]] m. apdovanotas [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] valstybine premija, 1954 m. suteiktas Sovietų Sąjungos liaudies artisto garbės vardas. [[1973]] m. [[Panevėžys|Panevėžio]] muzikos mokyklai buvo suteiktas Jono Švedo vardas, įsteigtos J. Švedo premijos.
 
[[1979]] m. išleista prof. dr. Algirdo Vyžinto parengta knyga „Jonas Švedas"Švedas“.
 
== Šaltinis ==
 
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
 
[[Category:Lietuvos chorvedžiai|Švedas, Jonas]]
[[Category:Lietuvos kompozitoriai|Švedas, Jonas]] [[Category:Lietuvos pedagogai|Švedas, Jonas]]