Ungura: Skirtumas tarp puslapio versijų

Minimas nuo [[1335]] m., kai [[kryžiuočiai]] ant [[Angrapė]]s upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. [[1365]] m. [[lietuviai]] pilį sugriovė, bet [[vokiečiai]] netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. [[XV a.]] aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas ''Gerothwohl''. [[1479]] m. [[Varmija|Varmijos]] [[vyskupas]] Lukašas Vacenrodė leido [[priešpilis|priešpilyje]] pastatyti [[koplyčia|koplyčią]]. Nuo [[1510]] m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, [[1514]] m. jam suteikta privilegija. [[1571]] m. balandžio 14 d. [[kunigaikštis]] [[Albrechtas Frydrichas Hohencolernas]] suteikė miesto teises. [[1656]] m. miestą nusiaubė [[totoriai]], žuvo daug [[lietuvininkai|lietuvininkų]], kurių vieton netrukus atsikėlė [[lenkai]] [[mozūrai]]. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po [[1709]]-[[1710]] m. [[maras|maro]] ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi [[Didžioji Prūsijos kolonizacija]] pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš [[Zalcburgas|Zalcburgo]]. [[1730]] m. miestelio gatves pradėta apšviesti [[liktarna|liktarnomis]]. [[1734]] m. Anderburgo pilyje gyveno atsistatydinęs [[Lenkijos karalius]] Stanislovas Leščinskis. [[1740]] m. inžinierius Vladislavas Suchodolecas pastatė vandentiekį, vanduo pasiekė miestelėnų namus ir pilį. [[1829]] m. įsteigta pirmoji Mozūrijoje mokytojų seminarija. XX a. pradžioje miestelio gyvenimą pagyvino prasidėjęs turizmo bumas ir nutiestas [[geležinkelis]], nuo Unguros išsišakojęs penkiomis kryptimis. Iki [[1945]] m. priklausė [[Rytų Prūsija]]i, buvo [[Unguros apskr]]ities centras.

 

 

=== Pavadinimo kilmė ===